2011/04/15
2 Comments
Linkai / Trumpai

“VW” muziejus

Žinau, kad eilinį kartą būsiu apkaltintas tyčiniu “VW” menkinimu ir panašiai. Bet tiesiog nesusilaikiau nepatalpinęs šių nuotraukų čia. Ir viešai pasižadu bent kokį mėnesį apie “VW” nerašyti blogai arba bent jau visai nerašyti.

Pats suprantu, kad gal ir per daug jau esu pavaręs ant “VW”, nes, realiai, nesu priešiškas nei vienam brandui – man žiauriai patinka toks išradimas kaip automobilis, o visa kita tėra tik detalės.

Taigi, apie “VW” muziejų. Nuotraukos labai puikiai iliustruoja mano pamąstymus (1, 2), kad “VW” istorija, iš esmės, yra “vabalo” istorija. Tuo puikiausiai galima įsitikinti ir  gamintojo muziejuje (tai ne kokios tyčia mano parinktos nuotraukos, jos iš oficialus puslapio):

Suprantama, kad "VW" muziejuje turi būti "vabalų"

Nesuklyskite, krokodilas, kurį matote dešinėje irgi "vabalas"

Bet gal jų kiek per daug?

Kita vertus, o ką daugiau gali parodyti "VW"?

Jei atsibodo "vabalai" galite pasigėrėti šiais šedevrais

Gerai, jau gerai, yra čia ir vertų dėmesio eksponatų

Nepaisant visko, aš šį muziejų labai norėčiau aplankyti (nes visi automuziejai man yra kažko verti – o šis vizualiai tikrai gražus), tik kad jis waiting list’e yra turbūt kokioje 25 vietoje, tai teks ilgokai laukti… Nors, per tą laiką “vabalas” istoriškai taps tik vertingesnis,  nes iš kasdieninių gatvių išnyks beveik visiškai (dabar, karts nuo karto, vieną kitą pamatyti dar pavyksta), taigi ekspozicija su laiku taps tik įdomesnė.

Tagged , , , ,
2011/04/06
3 Comments
Malonumai už 5000€

(Ne) didelė egzotika iš JAV

Pagaliau grįžtu į šią temą ir labai apsidžiaugsiu jei šiandieninis herojus jums nebus žinomas. Kuo jis ypatingas? Na, galiu pasakyti nemažai. Jis prastai sukonstruotas (pats gamintojas tai pripažino), nepatikimas, lėtas, nesaugus, nestabilus, vienu žodžiu tikras nevykėlis. Jis net gali jus nunuodyti (sugedus šildymo sistemai CO skverbiasi į saloną).

Vaizdelis iš 1962 m. pieštinės brošiūros, apie tuos piešinius būtinai dar parašysiu (paimta iš www.oldcarbrochures.com)

Bet man jis patinka. Patinka būtent tuo, kad buvo nepasisekęs – jo nebuvo pagaminta be proto daug, taigi gimtojoje Amerikoje jis nėra mirtinai atsibodęs kaip koks „vabalas“ (nors šokių tokių ryšių su juo turi), o Europoje jį išvis galime laikyti egzotika (Lietuvoje, mano žiniomis, nėra nei vieno). Ir svarbiausia,  su išvaizda, mano subjektyvia nuomone, jam net labai pasisekė.

Taigi, ladies and gentlemen, pristatau naują 5000Eur svajonių garažo dalyvį – „Chevrolet Corvair“. Jo istorija visai neblogai nušviesta mano mėgiamame forume (čia ir čia), na ir aišku čia, o man jis patinka tuo, kad kaip tų laikų amerikietis nebado akių savo dydžiu ir net iš tolo neatsiduoda kiču.

Trumpai apie istoriją. Šeštojo dešimtmečio pačioje pabaigoje, kai amerikiečiai jau ėmė pervargti nuo kosminių laivų gatvėse, Detroito gamintojai nusprendė, kad laikas ir jiems pradėti gaminti „mažus“ automobilis (poreikis jau buvo, o jį, praktiškai be išimčių, patenkindavo importas iš Europos – tas JAV gamintojų tikrai nedžiugino). Taip 1960 m. pardavime atsirado „Ford Falcon“, „Chrysler Valiant“ ir šiandienos žvaigždė „Chevrolet Corvair“. „Ford“ ir „Chrysler“ nuėjo logišku keliu pasirinkdami identišką didesniems modeliams konstrukciją – variklis priekyje, varomi ratai galiniai. Tai įgalino unifikuoti nemažai dalių, o ir naujas pritaikyti paprasčiau, ko pasekoje gamyba buvo pigesnė („Falcon“ vėliau tapo dideliu hitu, o dviejų durų modeliai turi net ir išliekamąją vertę). O „General Motors“ su „Chevrolet“ nusprendė paeksperimentuoti. Nusižiūrėję „vabalo“ konstrukciją („VW“ tuo metu JAV jau turėjo solidžius pardavimus), jų inžinieriai nusprendė, kad nedideliam automobiliui geriausia (oru aušinamo) variklio vieta yra gale, o ir sutaupyti gamyboje, atseit, bus galima, nes nereiks kardano ir kitokių dalykų. Tik taupymas čia gavosi panašus kaip dabartinėje „F-1“*, nes „Chevrolet“ automobilio su varikliu gale gaminusi dar nebuvo, taigi viską teko konstruoti iš naujo, o ir gamybos technologiją reikėjo stipriai pakeisti. O kur dar opozicinis šešių cilindrų oru aušinamas variklis, kurį reikėjo konstruoti nuo nulio ir kuris, dėl to,  gavosi nelabai pavykęs (leido tepalus ir srėbė kurą). Be to, labai spaudė laikas (konkurentai savo variantus jau buvo pristatę), taigi automobilis išėjo konstrukciškai neišbaigtas – 2.7 l 6 cilindrų variklis gale buvo ryškiai per sunkus, kas labai neigiamai veikė automobilio valdymą – esant per mažam galinių padangų slėgiui nulėkti nuo kelio, atseit, buvo labai paprasta. Aišku viską gadino ir primityvi galinė pakaba. O kur dar “GM” ekonomija – standarte nebuvo vos 15 žalių kainuojančio stabilizatoriaus, kuris būtų bent kiek pataisęs padėtį…

Ar tik man vienam senų mašinų vidūs atrodo tobuli? (paimta iš www.flickr.com/photos/myoldpostcards)

Bėdos po vieną nevaikšto. Būtent „Corvair“ užkliuvo jaunam teisininkui Ralph Nader, kuris savo knygoje „Unsafe at Any Speed“ visą skyrių dedikavo būtent jam. Knyga sukėlė didelį ažiotažą ir net inspiravo naujų, griežtai reglamentuojančių automobilių saugumą, įstatymų išleidimą JAV. 1965 m. „GM“ supratę, kad žaidžia su ugnimi, galinę pakabą pakeitė į pilnai nepriklausomą.

Išsodinus gangus nuotrauka būtu ideali. Ta chromuota juostele įforminta galinė dalis tiesiog fantastiška (autorius Berthold Werner, paimta iš commons.wikimedia.org)

Nepaisant visų bėdų “Corvair” nebuvo outsaideris prekyboje. Tik pasirodęs jis tapo vos ne geriausiai parduodamu „Chevrolet“ modeliu ir net laimėjo „Motor Trend“ žurnalo 1960 m. „Car of the Year“ apdovanojimą. Tačiau ilgainiui, pirkėjai praregėjo, ir savo pinigus mieliau išleisdavo „Ford“ ar „Chrysler“ salonuose. 1965 m. nemažas atnaujinimas (tiek dizaine, tiek geležyje) reikalą stipriai pagerino, žmonės vėl ėmė pirkti “Corvair”, tačiau vėl situacija susiklostė nedėkingai – pats “GM” įsivėlęs į kovą su Ralph Nader labai išpopuliarino jo knygą, o ji, kaip žinia, buvo labai nepalanki “Corvair”. O paskutinę vinį kalė “Ford”, jų 1964 m. pasirodęs “Mustang” daugeliui buvo patrauklesnis nei “Corvair” kupė ar kabrio versijos, taigi biudžetinis “Chevrolet” prarado paskutinį kozirį. Šiaip ne taip pratempęs dar keturis metus 1969 m. “Corvair” baigė savo karjerą ant konvejerio.

„Corvair“ pagrindu buvo gaminami 4 durų sedanai, 5 durų universalai, netgi mikroautobusas ir pikapas (!), tačiau, be jokių abejonių, mano favoritai yra dviejų durų kupė ir kabrioletas, kurių karštos „Monza“ versijos netgi buvo komplektuojamos su turbinine 150AG  to pačio (oru aušinamo) variklio versija.

Paimta iš commons.wikimedia.org, prierašas buvo toks " Vegavairbob (talk)Robert Spinello. Original uploader was Vegavairbob at en.wikipedia"

Kupė ir kabrioletai man tiesiog dieviškai gražūs, o maži jie tik to meto amerikietiškais masteliais, pagal mus 4,6 m ilgis apibrėžia jau net didesnį nei vidutinį automobilį. Man „Corvair“ patinka tuo, kad dėka gale esančio variklio, turi kiek kitokias proporcijas nei mašinos su varikliu priekyje – jis žemas (~1,3 m) ir dėl to kupė versijos atrodo labai sportiškai. Deja, kaip ir daugelis jūsų, apie jo grožį galiu spręsti tik iš nuotraukų – gyvo jo matęs nesu ir, bijau, kad artimiausiu metu nepamatysiu… Kaip minėjau, pas mus jis didelė egzotika. Nėra įprasta iš JAV vežti 1960 m. „mažas“ mašinas, visi plukdo to meto lainerius, taigi „Corvair“ mūsų žemyne yra labai retas. Dėl to ir kainos čia atitinkamos, mobile.de šiuo metu yra trys ir visi įkainoti virš 10.000 Eur… Tačiau, JAV jų dar nemažai (juk pagaminta visų versijų buvo 1,786,243 – iš jų kupė ir kabrio tikrai sudarė bent pusę), tiesa daugelis gali būti stipriai aprūdiję, bet šiltose valstijose galima rasti ir padorių egzempliorių. Kainos protingos – už 3.000$ išeina važiuojantis, o už kokius 5000$ manau galima rasti ir visai neblogą.

Išvada. Nuostabus ir nebrangus automobilis, be to labai retas Europoje. Minusai irgi riebūs – konstrukciškai nevykęs, taigi neturint nuosavo garažo su įranga ar gero kontakto su meistru, kuris galėtų padėti visais netradiciniais „Corvair“ reikalais, į šį daiktą geriau net nežiūrėti. Bet, kažką tokio jis tikrai turi. Kažką tokio, dėl ko būtu verta nors ir metų metus prakiurksoti garaže. Tik pažiūrėkite atidžiau ir įsivaizduokite save su tokiu važiuojantį vasarą į Nidą. Ir pasakykite ar jums dar rūpi tie visi netobulumai. Man tikrai ne.

Paimta iš www.flickr.com/photos/thomas-merton

* – prieš keletą metų, kai visos komandos, eilinį kartą pradėjo verkti dėl išlaidų, koncensusas priėjo prie „genialaus plano“ – pakeičiam 3.0 V10 variklius į 2.4 V8 ir taip „sumažinsim išlaidas varikliams visu 20 proc.“ Turbūt net nereikia rašyti, kad iš tokio taupymo „plano“ gavosi šnipštas…

 

Tagged , , , , , , , , ,
2011/04/03
9 Comments
Dizainas, Tyrimai

Šių dienų apokalipsė

Norėjau įrašą pavadinti „Identiteto krizė“, bet pagalvojau, kad bus per švelnu ir neatspindės realios situacijos. Na tai mąsčiau pastiprinsiu – „Identiteto krizė. Totali“. Bet vis tiek per skysta. Čia ne krizė, čia tikra apokalipsė.

Apie Michael Jordan kažkada buvo pasakyta - "yra jis ir visi kiti". Kvaila adaptuoti šį pasakymą čia, bet išties - yra "DS" ir visi kiti...

Aš niekaip nesuprantu vieno. Lyginant su šiais laikais ankstesnieji autodizaineriai juk buvo, galima sakyti, surištomis rankomis. Vienintelė jų bendravimo forma su inžinieriais (kurie ruoš automobilį gamybai) tebuvo popieriaus lapas su brėžiniais. Be to, reikėjo stipriai taikytis ir prie tuometinių gamybos technologijų, kurios ribojo formų įvairovę (kalbu apie masinę gamybą). Tačiau visa tai nesutrukdė atsirasti tokiems šedevrams kaip 1955 m. „Citroen DS“.

Dabar dizaineriai turi viską – 3D programas, kuriuose galima modeliuoti ir virtualiai priliesti bet ką. Prototipų iš molio gaminti irgi nereikia, su 3D printeriais juos galima išspausdinti tuojau pat. Gamybos technologija taipogi leidžia beveik viską, o kur dar visokios naujovės (pvz. LED žibintai) leidžiančios iš esmės keisti nusistovėjusias formas. Tačiau, kuomet atrodo, jog vienintelė riba kūryboje yra žmogiškoji vaizduotė, būtent jos ir pritrūksta…

Sutinku, šiuolaikiniai dizaineriai turi stipriai taikytis prie marketingistų užmačių, o šiuolaikiniai inžinieriai turi vykdyti griežtą kompanijos direktorių taupymo politiką, tačiau tai vis tiek nepateisina situacijos, kai visi dabartiniai masiniai automobiliai (su nedidelėmis išimtimis) ne specialistui atrodo vienodi. Sutinku, tas vienodėjimas logiškas, vis daugiau modelių naudoja bendras platformas ir identiškas didžiųjų tiekėjų technologijas, o kur dar saugumo ir aptakumo reikalavimai, kurie niveliuoja mašinų išvaizdą. Tačiau, kad padaryti kažką originalaus galima įrodo, kad ir „Juke“. Kodėl jis man patinka? Todėl, kad atitinka maniškį gero dizaino supratimą – jei gali daikto dizainą atkartoti keliomis linijomis (ir visi atpažins) reiškia jis geras. „Juke“ priekio vaizdą galima nupiešti septyniais (išsiverstume ir su dviem) apskritimais, dviem trikampiais ir keliomis linijomis. Pas tą patį „Nissan“ galime rasti ir priešingą pavyzdį – tikrai nežinau kaip reiktų paprastai nupiešti naująją „Micra“ (o kokia gera buvo senoji…)

Tačiau yra kitas, dar blogesnis už tą vienodėjimą, dalykas. Tai plagiavimas. Apie kiniečių pasiekimus šioje srityje nerašysiu, jie „žvakių neverti“. Tačiau vienas, lyg ir rimtas gamintojas, paskutiniu metu ne juokais sunervino. Na įsivaizduokite. Ateinu aš dirbti dizaineriu į kokį pvz. „AvtoVAZ“, man direktoriai duoda užduoti sukurti naujos “Lados” dizainą, o aš jiems iškart sakau – “chebra, duokit man flamiką, tuoj papiešiu, tikrai žinau, kad Rusijoj toks dizainas eis” ir pavarau:

Turbūt visi įsivaizduojat galimą užsakovų reakciją. O tai kaip tada vertinti naująjį „Ford Focus Electric“? Dar tegul dizaineris pasako, kad jam taip gavosi netyčia ir jis „Astono“ nėra matęs gyvenime (primenu, kad „Aston Martin“ priklausė „Ford“). Vien dėl to panašumo man „Focus Electric“ atrodo nieko vertas, nors technologiškai jis lyg ir visai intelektualus. Užuojauta „Fordui“ dėl jų impotencijos…

Ar tik man vienam čia panašu?

Nors tam pačiam „Aston Martin“ akmenų irgi galiu primėtyti sočiai. Gamintojas, turintis savo istorijoje tokius daiktus kaip „DB4“ turėtų atsakingiau elgtis su savo modelių gama. Nes naujausias jų projektėlis „Cygnet“ („Toyota iQ“ klonas) juokina dar stipriau nei „Focus Electric“. O kur dar tas jų naujas šūkis „Power, Beauty & Soul” žibantis prietaisų skydelyje. Didesnio absurdo sugalvoti turbūt neįmanoma… Identiteto krizė. Totali.

Ką "Toyota" ir "Aston Martin" turi bendro? Nieko. Na, išskyrus bendrą automobilį (spuogą).

Tagged , , , , , , , ,
2011/03/22
12 Comments
Linkai / Trumpai, Nekategorizuoti

Vilnius mūsų?

Čia bus kaip ir antras politizuotas įrašas mano bloge (pirmas čia). Nors koks čia įrašas („įrašas“ juk skamba visai solidžiai), greičiau grafomaniška minties nuotrupa. Tik šį kartą tai bus bent kažkiek pritempta prie automobilių (nes blogas juk, iš principoTM, apie juos).

Taip jau yra, kad augant Kaune, pirmoji pažintis su Vilniumi būna keista. Kaune sutikti kitos tautybės žmogų ne taip jau ir paprasta. Taip, visi pažįsta „Žalgirio“ legionierius, visi žino apie KMU studijuojančius užsieniečius ir apie „Ryanair“ skrydžių žemėlapį, tačiau šie žmonės nesudaro kritinės masės. Lenkų Kaune, galima sakyti, išvis nėra, o rusų, taipogi stebėtinai mažai, žinant, kad mūsų šalis buvo Rusijos įtakos zonoje visus 200 metų (su 20 metų pertrauka). Taigi, kaunietį ištinka natūralus šokas sužinojus, kad Vilniuje 19a. pradžioje lietuvių buvo gal kokie 2 proc., ir dėl to, net iki dabar, ten gyventojų sudėtis pagal tautybę yra visiškai kitokia nei mieste prie Nemuno.

Apie nesenai šurmulį sukėlusį sprendimą dėl lietuvių kalbos dėstymo lenkų mokyklose nuomonės neturiu. Taip, valstybinę kalbą turi mokėti visi, tačiau nelabai įžvelgiu realios naudos iš to, kad kiekvienas lenkas deklamuos Maironio raštus ar cituos Žemaitę. Lietuvai, kaip valstybei, būtų daug geriau, kad kuo daugiau piliečių kalbėtų kalbomis, kuriomis Europoje daromi strateginiai susitarimai – prancūzų ar vokiečių (anglų palikime ramybėje, tarkim, kad ją mokame, o be to, ES ne tokia ji svarbi kaip atrodo).

Bet aš šį kartą ne apie kalbas. Noriu prisiminti kiek senesnį, ne mažiau rezonansinį, įvykį su pavardžių rašyba.  Asmeniškai aš nematau absoliučiai jokios problemos trūkstamų lotyniškų raidžių naudojime įvairiuose oficialiuose dokumentuose (tame tarpe ir pase). Manau, kad tik laiko klausimas kada tai įvyks ir ne vien tik dėl lenkų. Mes juk priklausome ES, ir nors esame jos užkampyje, nuo gyventojų maišymosi niekur nepabėgsime.  Visoms informacinėms sistemoms teisingai įrašyta pavardė yra šimtą kartų naudingesnė negu lietuviška jos adaptacija, o dabar gaunasi, kad už kokio Quentin ištekėjusi lietuvė turi dvi pavardes – „Kventin“ Lietuvoje ir „Quentin“ užsienyje.

Pamenu, kai tas skandalas buvo pačiame įkarštyje, lenkai, kaip argumentą naudojo lotyniškus įrašus („Republique de Lituanie“) Lietuvos pase, o aš vakar prieš miegą, sugalvojau dar vieną gerą pavyzdį. Reikėjo kažkam iš lenkų tuose vyriausybiniuose posėdžiuose (jei tokie buvo) ištraukti kokio „VW“ registracijos liudijimą (galim pavadinti ir neoficialiai – „techninį pasą“) ir numesti lietuvių kalbos sergėtojams po akimis. Juk ten parašyta „Volkswagen“, o ne „Volksvagen“ ar „Folksvagenas“. O kaip lietuviškai reiktų pavadinti pvz. kokį „XC70“? Gal „Iks Cė 70“? Manau, jei automobilis, net mūsų valstybinės kalbos inspekcijos saugomoje valstybėje, nusipelnė būti vadinamas tikruoju vardu, tai nieko baisaus neatsitiks jei lenkas galės savo pavardę rašyti taip, kaip per amžius rašė jo protėviai. O konstitucija? Manau, kad ji čia mažiausia problema. Tiek daug svarbių reikalų lieka net nepradėti spręsti kol mes čia kapstomės pavardžių rašyboje ar lietuvių kalbos „išsaugojime“.

Tagged , , , , , , , , , , , , , ,
2011/03/16
5 Comments
Linkai / Trumpai, Nekategorizuoti, Senienos

6.9 Paryžiuje

Esu žiauriai prieš visokius video, kuriuose dundukai, užsidėję kameras ant transporto priemonių, demonstruoja savo narsą miesto gatvėse. Linkų čia nepateiksiu, į Youtube įvedus bent kelis raktinius žodžius vaizdelių pasipils gausybė. Kiek pamenu, bent jau mano laikais (gerai skamba!), kai jutūbės dar nebuvo ir vaizdeliai keliaudavo tik įrašytų CD arba išmontuoto hardo pavidalu, kiečiausias buvo “Getaway in Stockholm”. Jis, iš tikrųjų, buvo visai neblogas, o apsukrūs kūrėjai aplink jį greitai sustatė versliuką, kurį suka iki dabar.

Taip, tokiuose vaizdeliuose adrenalino netrūksta ir daugelis iš jų fantastiškai prikausto dėmesį. Tačiau, kai tau jau virš trisdešimt, kai turi vaikų, ir žodis “atsakomybė” nėra tik eilinis žodis su neaiškia reikšme, imi į viską žiūrėti kitaip. Gatvėse tokioms nesąmonėms tikrai ne vieta, nes, gerokai per didelis rizikos procentas tenka (niekuo dėtiems) aplinkiniams. Tų “draiverių” fone, man net vairavimas lengvai išgėrus (kuriam šiaip esu labai kategoriškas) atrodo pateisinamas.

Tačiau gyvenime taip jau yra, kad skirstyti visko į juodą ar baltą neišeina. Štai šiandien su jumis noriu pasidalinti nerealia nuoroda. Tai dar gyvo prancūzų režisieriaus Claude Lelouch 1976 m. trumpametražis filmukas “C’était un rendez-vous” (“Tai buvo pasimatymas” ar kažkas panašaus). Nepaisant to, kad iš esmės, jis niekuo nesiskiria nuo kitų panašių bukagalviškų vaizdelių, jis yra stipriai kitoks. Jis buvo turbūt pirmas tokio tipo kūrinys ir dėl visų subtilybių jį galima vadinti menu (prancūzai moka balansuoti ant meno ir šlamšto ribos, ir jiems kažkaip pavyksta svarstykles persverti į pirmojo pusę). Ir panašu, kad tokios prabos turbūt nepasieks nei vienas panašus vaizdelis. Tų subtilybių, sukuriančių mistifikuotą aureolę, išties užtenka. Veiksmas vyko senai, režisierius (kuris pats ir vairavo automobilį), matyt, nebuvo kalbus, taigi filmas, ilgainiui apaugo visokiom legendom. Kalbama, kad po filmo pristatymo, jo kūrėjas, atseit, buvo uždarytas į areštinę (kuo aš visiškai nesistebiu), nesutariama ar filmas visiškai autentiškas, o visokie gykai/frykai net sukūrė forumą, kuriame analizuoja galimą automobilio greitį (kuris irgi apaugęs mitais). O kur dar diskusijos apie žinomas Paryžiaus vietas/pastatus, kurie matomi šiame klipe.

Kiek man pavyko išsiaiškinti (pagrinde šio puikaus puslapio pagalba), tai filmavimui buvo naudotas “Mercedes-Benz 450SEL 6.9“, o trasa dar kartą buvo apvažiuota su “Ferrari 275GTB“, kurio variklis būtent ir baubia filmo garso takelyje (“MB” garsas, matyt, pasirodė per tylus, taigi teko panaudoti “GTB” – dėl to garso nesutapimo turbūt ir kilo diskusijos apie filmo autentiškumą). Abu automobiliai daugiau nei įspūdingi. Net neįsivaizduoju iš kur juos ištraukė tas prancūzas – tai juk buvo (ir tebėra) vieni brangiausių ir rečiausių automobilių pasaulyje (“MB” savo unikalumu man netgi labiau imponuoja nei “Ferrari”). Tačiau, apie šiuos automobilius nerašysiu, tiek jau to. Ne tokia juk ir šio trumpo įrašo tema, taigi kviečiu surasti laisvas 10 min. ir patogiai įsitaisyti prieš ekraną.

Tagged , , , , , ,
2011/03/09
17 Comments
Linkai / Trumpai, Nekategorizuoti

Laisvė neparduodama

Čia kaip ir ateinančios Kovo 11-osios proga.

Taip jau yra, kad mastydamas apie mažos valstybės (kaip mūsų) privalumus, nelabai daug jų atrandu. Tas aišku manęs nedžiugina, bet apart tų teigiamų dalykų (kurių tikrai yra) yra ir dar vienas labai didelis pliusas.

Prieš keletą/keliolika metų plačiai vartota (ir iki negalėjimo atsibodusi) frazė, kad gyvename interneto/skaitmeniniame amžiuje pagaliau iš tikrųjų realizuojasi (ir su kaupu). Internetas tampa vis labiau aktyvus, socialus ir visaip kitaip artimas, o jo reikšmė auga astronomiškai. Tą supranta ir pasaulio galingieji organizuodami tokius internetinius konkursus kaip į Davosą (kurio mes vos vos nelaimėjome). Ir būtent, tokiuose konkursuose Lietuva gali drąsiai (drąsi juk šalis) rėkti “Mes-Jėga” (kaip dainavo Meškėla).

Manau, kad mūsų šalies dydis ir gyventojų skaičius yra tiesiog superoptimalus tokiems konkursams. Lietuvoje net blogeriai gali sukurti iniciatyvą, kuri įgalins prastumti mūsų kandidatą interneto balsavimuose į pirmas vietas, o jei tokios iniciatyvos imtųsi didieji portalai tai mes turbūt laimėtume visus pasaulinius konkursus. Didesnėje, daugiau gyventojų turinčioje šalyje tai jau būtų neįmanoma, nes kandidatų, automatiškai, būtų daugiau, nepavyktų sukoncentruoti visų internautų dėmesio ir t.t. O žinant, kad mes pirmi Europoje pagal interneto greitį ir turim didelę sklaidą, susidaro tiesiog ideali situacija dominuoti tokiuose konkursuose.

Kodėl aš apie tai rašau? “BMW” paskelbė konkursą “blogeriams”. Jį laimėjęs gali gauti “svajonių darbą” – metus laiko rašyti blogą ir gauti už tai gausių materialinių gėrybių (kažkaip užderėjo paskutiniu metu tų pasaulinių “svajonių darbo konkurso” marketinginių kampanijų). Kaip ten bebūtų, vienas mūsų tautietis prasuko neblogą piarą ir kol kas tam konkurse laimi didele persvara (žr. “leaderboard”)! Lietuviškas jo blogas, švelniai tariant, silpnas, bet kalba ne apie tai. iniciatyva yra labai sveikintina ir aš nuoširdžiai noriu, kad jis laimėtų. Klausimas tik ar balsai tam konkurse bus vienintelis kriterijus, nes terms&conditions ten yra kažkokių kabliukų apie “profesionalumo įrodymą” ir pan. (nemanau, kad “BMW” labai norės blogerio iš kažkokios Lietuvos) – na bet pažiūrėsime.

Aš kaip blogeris irgi dalyvauju (tik negaliu taip šlykščiai apsimetinėti kaip dauguma dalyvių). O čia printscreenas (jei koks piktas redaktorius ištrintų mano anketą):

Tagged , , , , , , ,
2011/03/04
17 Comments
Tyrimai

I’v got the pOwer

Man patinka “karštos“ įprastų automobilių versijos. Ir aš čia ne apie „BMW M“, „Audi S“ ar „Mercedes-Benz AMG“ serijas. Nesupraskite neteisingai, šios serijos tiesiog fenomenalios, tačiau jos nebus šio rašinio tema. Jos tokios tobulos, kad vien apie „BMW 1 serijos M Coupe“, net jo gyvo nematęs, galėčiau parašyti romaną. O kur dar visa „M3“, „M5“ epopėja ir „Audi“ bei „Merc“ perfomance mašinos… Taigi, šiuos, kai kuriomis savybėmis prie superkarų artėjančius, vokiečių milžinų modelius kol kas palieku ramybėj.

Geriausias visų laikų "hot hatch" (turbūt susigaudysite kurioje pusėje)

Kalbant apie stiprias įprastų automobilių versijas, man pirmiausia į galvą šauna „hot hatch“ ir, be abejo, žanro ikona – „VW Golf Mk1 GTi“ (geriausias iš kada nors sukurtų “hot hatch”), tačiau ir jie nebus šiandienos herojai. Vidutinėje („golfo“) klasėje yra vienas už kitą geresnių automobilių („Renault Megane RS“, „Seat Leon Cupra R“, „Ford Focus RS“ ir t.t.) ir juos lyginant reiktų rašyti bent jau magistro apimties darbą.

Mano šiandienos misija – “karštų” versijų paieška aukštesnėje vidutinėje klasėje arba tai, ką “Autotyrimai” vadina “DE1. Vidutiniai ir dideli automobiliai”. Nagrinėjami bus tik jų klasifikuoti “Įprastiniai modeliai”. Jų yra pakankamai, taigi “Netipinių ir didelių modelių”, bei “D2. Prestižinių vidutinių automobilių” (kur dominuoja “BMW”, “Audi”, “Merc”) nekabinsiu.

“Karšta” įprasto automobilio versija gera tuo, jog sugeba suderinti “normalaus” automobilio praktiškumą su sportiško kupė dinamika. O, išvis geriausia, kai “karšta” versija išoriškai nedaug skiriasi nuo paprastos – įsivaizduokit kaip puiku, kai su šeimyniniu universalu, užsidegus žaliai šviesai, panorėję galite duoti į kaulus kokiam nors baziniam “Porsche”.

Dar trumpai apie “DE1” klasės specifiką. Optimizmo čia nedaug, nes paskutiniu metu tai yra kaip ir nykstanti rūšis. Šį segmentą be gailesčio daužo visokie (dabar madingi) SUV, vienatūriai ar prestižinių gamintojų “biudžetiniai” modeliai. Realybė tokia, kad ši klasė Europoje, išskirtinai reprezentuojama tik kaip tarnybinis automobilis – jei esate vidutinis direktorius, jūsų didelė įmonė parūpins jums kokį “Mondeo” ar “Passat” (nes kompanijos politika arba pinigų limitas pagal pareigybę neleidžia pirkti “BMW”) ir tai bus vienintelis variantas kodėl jūs važinėsite su tokiu daiktu. Nes jei pirktumėte automobilį sau tai (už tuos pačius pinigus) rinktumėtės kuklesnį premiumą, o jei šeimai – masinių gamintojų SUV arba vienatūrį.

Logika, sako, kad “kompanijos automobilių” segmente bus sunku rasti “karštų” versijų – pažiūrėkime kaip ten yra iš tikrųjų. Tiesa, prieš vertinant, reikia nusistatyti kriterijus. Jei jau kalbam apie “karštumą”, tai be abejo pirmoje vietoje yra dinamika. Aišku, idealu būtų pamatuoti ir visų dalyvių kokios nors trasos įveikimo laiką – bet tą gali padaryti tik koks “Top Gear”. Man belieka “karštumą” apibrėžti paprastai – tarkime, kad įsibėgėjimas iki šimtinės per kokias ~6,5s jau bus gerai, nes tų kurie bėgėjasi per 7,5-8,5s “karštais” jau nepavadinsi – “šiltais” ir greitais taip, bet ne daugiau. Na, ir kokie bent jau 250AG, nes su mažesne kaimene didelį sunkų sedaną iki šimtinės neįginsi.

Prieš jums ką nors pagalvojant, galiu ir pats pasakyti, kad toks vertinimas kvailas ir bukas, nes niekingi sekundžių ir AG skirtumai iš tiesų nelabai ką pasako apie automobilio valdymo jausmą. Visa sekunde lėtesnis automobilis dėl tūkstančio ypatybių gali būti žymiai maloniau vairuojamas, o AG perteklius tik priekiu vedamose “karštose” versijose reikalą daugiau gadina nei padeda. Bet, kaip pradžioj rašiau, tyrimo tikslas yra surasti didelį a la šeimyninį sedaną/universalą, kuriuo su visa savo šeima, sankryžoje,  galėtumėte duoti kruopų kokiam “Porsche Boxster”.

Taigi, žiūrim ką turim.

1. ”Citroen C5”

Iškilęs aukščiau automobilio apibrėžimo "DS" neatrodo sportiškas, bet, kaip nekeista, ralyje pavarydavo visai neblogai

“Citroen” šioje klasėje niekada negarsėjo sportiškumu, tai ant jų ir nepikta. Vienintelė Citro siekiamybė yra komfortas (anksčiau dar buvo svarbu, kad sėdynės į lovą išsitestų – prancūzai).  Senesniajame “C5” dar buvo legendinis prancūzų 3.0 V6 benzinas, o naujame modelyje V6 yra tik dyzelis – 3.0 HDi. Taip, jis, pakankamai galingas (240AG) ir, kaip dyzelis, užtikrina visai gerą įsibėgėjimą (7,9 s iki 100 km/h, ir dar su automatinė dėže), tačiau realiai tinka tik Vokietijos autobanams – vingiuotuose keliukuose aš su žmonos “Clio 1.2” turbūt nedaug nuo jo atsilikčiau. O ir kaina “C5” kandžiojasi – 127.000 Lt kiek daugoka net ir už didelį automobilį su V6 dyzeliu. “Audi A4” su silpnesniu, bet padoriu 2,7TDI kainuoja vos 6.000 Lt daugiau.

2. ”Ford Mondeo”

O va ant fordo mielai pavarysiu. Jei “Citroen” istoriškai nėra “karštų” versijų specai, tai “Ford” iš masinių gamintojų čia nusipelnę turbūt labiausiai. Vien iš “Escort” sportinių variantų būtų galima sudaryti žinyną, o “Mondeo” pirmatakas “Sierra” turėjo ne tik kosminį tam laikmečiui dizainą, bet ir kiečiausias tarp savo konkurentų sportines “Cosworth” versijas, kurios dabar yra vertos krūvos pinigų. Žinant šiuos faktus dabartinis “Mondeo 2.0 EcoBoost SCTi 240AG” atrodo silpnai… Tiesa, įkainuotas jis protingai, galima tilpti ir iki 100.000 Lt, bet iki “Cosworth” žavesio jam toli toli…

3. “Honda Accord” palieku ramybėj. Čia tikrai nerasiu nieko “karšto”.

4. “Mazda 6”

Skraidanti mazdūlka

Situacija, deja, panaši. Ankstesnės fazės (2002-2008 m.) šešiukė man nepatiko dėl neleistinos šiai klasei garso izoliacijos (tiesa, vėlesnėse modifikacijoje situacija lygtai pagerėjo), tačiau modelis Lietuvoje pasiekė stulbinamus pardavimus, kuriems aišku pasitarnavo ir netradicinės reklamos, pvz. “išbandyk Honda Accord iki tada ir tada, kad įsitikintum jog Mazda6 geresnė” arba spausdintinė reklama, kurioje skaičius “6” buvo padarytas iš stilizuotų kitų markių ženklų – supinti 6 “Audi” žiedai ar “Mercedes” žvaigždė su 6 briaunom.

Tačiau gėris tame, kad 2005-2007 metais buvo gaminta kamikadzinė versija “Mazda 6 MPS” (JAV žinoma kaip “Mazdaspeed 6”), kuri pasiekdavo iki 274AG (tiuningistai turbūt išspausdavo ir gerokai daugiau), ir šimtinę, gamintojo duomenimis imdavo per 6,2s, o žurnalistai, atseit, kažkaip sugebėjo padaryti ir 5,4s (neįrodyta ir nelabai tikiu, kad gamintojas būtų taip apsišovęs). Tačiau net ir tos 6,2s atrodo įspūdingai. Tik visa tai jau praeitis… Dabartinė “6” neturi jokios išskirtinės versijos…

5. “Peugeot 407”/“Peugeot 508”

Analogija su “Citroen” – yra tik V6 kruizinimui. O juk senukas “405” turėjo visai sportišką versiją “Mi16” ir tikrą kovinį “T16”. Pastarasis kinkė visus 200AG (220AG overboostą buvo galima aktyvuoti 45s) ir juo prancūzų policininkai gaudė niekadėjus greitkeliuose. Bet tai tik šlovinga istorija – šiuo metu jokios įdomesnės versijos nėra (“407 Coupe” čia nekišu, nes jis kito kėbulo tipo).

Kalnai ir "Peugeot 405T16". Ir kaip čia neprisiminti Pikes Peak (International Hill Climb) - "Peugeot" ten nusipelnę, kam bus įdomu tikrai susiras apie ką kalbu

6. “Renault Laguna”

“Laguna I” ir “Laguna II” turėjo 3.0 V6 benziną, tačiau kaip ir „PSA“ produktai, automobilis buvo be jokios sportiškumo dvasios. Tiesa, prieš gamybos pabaigą, dar išėjo įdomi “Laguna GT” versija su turbininiu 2.0 205AG – iki perfomance car jai buvo toli gražu, tačiau ji bent jau laikėsi posūkiuose (įprasta “Laguna II” posūkiuose važiavo prastai). Vėliau atsirado “Laguna III”, kuri turėjo evoliucionavusią “GT” versiją su visais 4 vairuojamais ratais. Automobilis buvo visai pusėtinas, ir kaip teigė „Renault“, dėl tų 4 vairuojamų ratų briedžio teste “GT” galėjo aplenkti netgi patį etaloną „Boxster S“.

Tačiau, dabartinėje gamoje „GT“ nebeliko, taigi tiek ir to „karštumo“ iš „Lagunos“… „Renault“ garbei reikia pasakyti, kad gamintojas turi unikalų „Renault Sport“ padalinį, kuris iš eilinių Twingo/Clio/Megane daro tikrus gatvių lenktynininkus ir juos „hot hatch“ mylėtojai anglai tiesiog dievina (nors šiaip ant „Renault“ varo). Tačiau tai jau kita tema, kaip ir astonmartiniška „Laguna Coupe“. Faktas tas, kad kol „Renault Sport“ nepaims Lagunos pas save, tol jokio sportiškumo iš jos ir nebus…

7. “Seat Exeo”

Tragiškas automobilis, o nuotrauka išvis be komentarų (labai puikiai atspindi "rimtą" VW grupės darbą ties šiuo modeliu). Blogiausias Lietuvos vestuvių fotografas taip nepadarytų... Tiesa, viskas būtų labai OK jei automobilis būtų žolės spalvos

Čia fotografas padirbėjo geriau, tik automobilio vieta turėjo būti vandenyje - baisus ir nevertas net sunkumų kamuojamo "Seat" ženklo tas "Exeo". O kaip gražiai "VW" suokė - "Seat" tai mūsų jausmo, širdies, stiliaus markė...

Iki šiol galvojau, kad Europoje baigę konvejerinį gyvenimą modeliai atgimsta tik Afrikoje ar Azijoje. “Seat” matyt laiko mus papuasais. Modelis gal ir paveldėjo gerąsias “A4” savybes, bet prie gamos nesiklijuoja visiškai – “Leon” ir “Ibiza” juk visai gražūs automobiliai ir šalia jų “Audi A4” dar su sudarkyta priekine ir galine dalimi atrodo kvailai.

Kas dėl “karštumo” – yra toks pusėtinas 2.0 TSI 211AG, kuris per 7,1 įgena “Seat A4 parodiją” iki 100 km/h, tačiau vadovaujantis mano pradžioje išvardintais kriterijais to neužtenka, kad skelbti jį “karštu”. Jei jau ėmė “Seat” lipdyti “A4”, tai galėjo ir “RS4” gamybos liniją perimti – būtų gamoje “Exeo RS” ir galėtų “Seat” konkuruoti su “Ferrari”.

8. “Toyota Avensis”. Naivu ieškoti karščio pas negyvėlį, tai ir nebandau.

9. “VW Passat”

Ir kaip čia neprisiminti piechiškų (kas skaito mano blogą terminą žino) ambicijų persmelkto “Passat W8”. Būtent šis, taip Lietuvoje mylimas, modelis, man ypač nepatinka, tačiau W8 viską keičia iš esmės. 8 cilindrai šioje klasėje tai tikrai kažkas tokio! Deja tai jau praeitis ir dabartinė “karšta” versija su 2.0 turbininiu 210AG jai nei iš tolo neprilygsta.

Tiesa, vienas geras “Passat” yra ir dabartinėje gamoje, tai modelio atmaina “Passat CC” su 3,6 300AG šešiuke. Iki šimtinės 5,6s – netgi šiurpiai greita kaip “Passato” giminei, o ir kaina padori – apie 135.000 Lt. Tikrai geriau pirkti tokį nei mano aprašytąjį “C5” už 127.000 Lt. Tačiau yra vienas “bet”. “CC” neturi šiai klasei būdingo praktiškumo (originaliai išvis buvo tik 4 sėdimų vietų, tik paskiau padarė 5), o ir dėl savo kainų lygio priskiriamas prie prestižinių, taigi iš šio konkurso jį turiu pašalinti.

10. “Subaru Legacy”

"Subaru Legacy 2.5GT" yra lengvas ir greitas - tokių savybių šioje klasėje neturi niekas

“Subaru” nuopelnais sportiškų versijų fronte nesuabejos niekas. Aišku, lyderė čia “Impreza” su visais tais “WRX STI” modeliais, tačiau ir “Legacy” su “2.5 GT” kietas. Deja, Europoje naujausia karšta “2.5GT tS” versija neparduodama ir dėl to labai gaila. Būtų tikrai rimta paraiška konkursui…

Išvada žiauri, bet teisinga – šiam segmente “karštų” mašinų nebeliko!? O gal ką pamiršome?

"Nepavysit manęs draugužiai..."

11. Nėra to blogo, kurio negalėtų pasiūlyti “Opel”, kuris neišeitų į gerą. Kai visi gamintojai šiame konkurse tyliai sulindo į kampus, Opelis išlenda su tikra bomba. “2.8i V6 24v Turbo 325AG OPC Power Insignia” duoda per veidą visiems šio konkurso dalyviams kaip reikalas (įsibėgėjimas iki 100 km/h per 6 s). Neišsiplėsiu čia aprašinėdamas visus Opelio techninius nuopelnus konstruojant “Insignia OPC”, bet jis turi viską ko reikia performance carui – visų vedamų ratų sistemą su blokuojamu galiniu diferencialu, “Brembo” stabdžius, sportišką važiuoklę su gudria “FlexRide” valdymo sistema, ir, savaime aišku,variklį, kurį gamintojas spaudos pranešime pasigirdamas vadina “High Tech V6 Turbo”.

Marketingistų karai - "Ford" savinasi šios pagerintos "MacPherson" pakabos autorystę ir iškilmingai vadina ją "RevoKnuckle", "Opel" tą patį vadina "HiPerStrut", O "Renault Sport" padalinys nevadina niekaip, nors naudoja seniausiai

Realiai tas “High Tech” apsiriboja tepalu aušinamais stūmokliais ir neva kažkuo ypatinga “32-bit Bosch-Motronic ME 9.6” variklio valdymo sistema. Bet, kaip ten bebūtų, “Insignia OPC” išties yra kažkiek haitek ir svarbiausia, kad man joje patinka viskas – ir nuostabi (myliu naują “Opel” dizaino kryptį) išorė, ir tvirtas vidus, ir aišku performancas.

Vidus kelia pasitikėjimą. Iki šiol žodžiai "pasitikėjimas" ir "Opel" nedažnai būdavo vartojami kartu

Su savo įsibėgėjimu ir 325AG ji be konkurencijos laimi mano konkursą. Congratulations “Opel”!

Kaina? Apie 150.000 Lt. Daug tai ar mažai spręskite patys. Sakyčiau, kiek daugokai už opelį, tačiau ne tiek ir daug už “Audi S4” parametrų automobilį.

O posto pavadinimas turėjo atrodyti taip:

Tagged , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,
2011/02/23
3 Comments
Reklama

Cannes Lions 2010

Atvirai pasakius jau net persisotinau nuo automobilinių reklamų per tuos beveik du mėnesius rašymo šiai rubrikai. Padauginti gerų reklamų nėra sveika, nes pagirios sunkios – tampi apatiškas, vis priekabesnis ir tave darosi vis sunkiau nustebinti. Tą patį galiu pasakyti ir apie Kanų reklamų (visų, ne tik automobilinių) peržiūras, kurios kasmet būna organizuojamos Lietuvos kino teatruose – kai tokį visų geriausių pasaulio kūrybininkų idėjinį koncentratą gauni peržiūrėti per 1,5 val, tai paskui prisimeni vos vieną kitą (beje, įkvėptas tų peržiūrų ir sugalvojau atidaryti šią temą).

Taigi, pagaliau pabaigsiu ir sugrįšiu prie „normalaus“ rašymo, nes, kad ir ši tema labai prašosi naujų įrašų. Kanai atgims tik gegužės pabaigoje, kai bus paskelbti 2011 m. laimėtojai.

Taigi, du tūkstančiai dešimtieji.

Kiekiu šie metai automobiliniam Kanų segmente buvo skurdūs. Jei 2004 m. (nuo kurių pradėjau rubriką) buvo 14 įvertintų klipų, tai 2010 m. tik 10, iš kurių 3 iš vienos kampanijos ir net nelabai telpantys į video klipo formatą. O ir iš tų dešimties verti dėmesio gal pusė – panašu, kad skaudžiausius moderniosios autoistorijos metus išgyvenę gamintojai marketingines išlaidas apkarpė stipriai…

2010 m. bronza

pavadinimas: PIANO STAIRCASE / BOTTLE BANK ARCADE / WORLD’S DEEPEST
BIN / užsakovas: VOLKSWAGEN SWEDEN / produktas: VW BLUEMOTION / pristatanti kompanija: DDB STOCKHOLM / šalis: SWEDEN

Reklamos idėja su visais 3 klipais (ir dar vienu papildomu) puikiai aprašyta čia. Kaip ir minėjau – projektas peraugęs klipo formatą (čia turėtų būti apdovanojama visa kampanija) ir tai labai sveikintina, o ir efektas buvo pasiektas stulbinantis. Vėl „VW“ su gera reklama.

—

pavadinimas: TABLETRICK / užsakovas: BAYERISCHE MOTOREN WERKE / produktas: AKTIENGESELLSCHAFT MOTORCYCLE SERVICEPLAN / pristatanti kompanija: THE BRAINSTORMCLUB / šalis: GERMANY

http://www.spotlight-festival.de/film/s-1000-rr-tabletrick

Nu kaip mytbasteriai kokie. Vizualiai mėgėjiškas, tačiau už idėją 10 balų (kaip pasakytų nesiskutęs Smoriginas). Tik nebandykit pakartoti namuose.

—

pavadinimas: DOG / užsakovas: CITROËN / produktas: CITROËN C3 PICASSO  / pristatanti kompanija: H SURESNES / šalis: FRANCE
httpv://www.youtube.com/watch?v=zQpLcqoxVFE

Nesinori teigti kad plagiatas, bet labai jau primena… Nors man prancūzų variantas mielesnis – būtų gavęs gal ir auksą, tačiau komisija, greičiausiai, prisiminė VW…

—-

pavadinimas: ÇA VA? / užsakovas: QUEBEC VOLKSWAGEN DEALERS’ MARKETING
ASSOCIATION / produktas: VW GOLF CITY / pristatanti kompanija: PALM + HAVAS / šalis: CANADA

http://www.culturepub.fr/videos/volkswagen-volkswagen-golf-city-ca-va

Tiesiog kvaila.

—

2010 m. sidabras

pavadinimas: EMIRATES TAKE OFF / užsakovas: MERCEDES-BENZ / produktas: MERCEDES C 63 AMG / pristatanti kompanija: IMPACT BBDO / šalis: UNITED ARAB EMIRATES
httpv://www.youtube.com/watch?v=zSeiCtpYvng

Kiek daug reiškia geras sumanymas. Manau tendencija yra tokia, kad (apart interneto) reklaminiai klipai kelsis/jau keliasi iš TV į visokius lauko ir vidaus ekranus, kurių ateity bus tik daugiau. Čia vienas iš naujos bangos pradininkų.

—
pavadinimas: SWORD COLLECTOR/ užsakovas: LAND ROVER / produktas: LAND ROVER / pristatanti kompanija: Y&R  / šalis: USA
httpv://www.youtube.com/watch?v=qQ1SzgeFS_4

DISCOVERY tokia reklama tinka – juk jis iš tikrųjų kaip tankas, saugantis Jus nuo visokių negandų.

—

pavadinimas: BLUEBERRIES  / užsakovas: CAR ONE / produktas: CAR DEALERSHIP / pristatanti kompanija: LEO BURNETT ARGENTINA / šalis: ARGENTINA

Prašau iškart žiūrėkite sekantį.

2010 m. auksas

pavadinimas: INHERITANCE / užsakovas: CAR ONE / produktas:  CAR DEALERSHIP / pristatanti kompanija: LEO BURNETT ARGENTINA / šalis: ARGENTINA
httpv://www.youtube.com/watch?v=iiFkRGVn4DI&feature=related

Sakyčiau apspjovė čia naudotų mašinų dileris didžiuosius gamintojus. Dar vienas įrodymas, kad idėja yra viskas. Gėrėjausi 2009 m. C3 efektyvumu, o čia išvis superefektyvumas – visiškai paprastas klipas su pačia primityviausia kompiuterine redakcija. O rezultatas – plati žiūrinčiųjų šypsena ir Kanų auksas. Super!

—

Trijų geriausių nebus, vietoj jų trys atsitiktinai atrinktos šiemetinės reklamos, iš kurių kažką manau išvysim ant Kanų pjedestalo:

(dvigubai gera dėl to, kad tas dėdė-giltinė primena VW/Audi bosą Ferdinand Piech)

Ir, pabaigai, be konkurencijos blogiausia visų laikų automobilinė reklama (ech tie vokiečiai…)

Tagged , , , , , , , , , ,
2011/02/21
8 Comments
Naujienos, Nekategorizuoti

White Man CAN Jump!

Los Angeles šiuo metu vyksta NBA visų žvaigždžių renginys. Įvairių rungčių prizus sportininkai ir scenos nesusipratimai (aš nesu girdėjęs nei vienos jo dainos ir tuo labiau didžiuojuosi – apsaugok dievuliau mano ausytes ir toliau) išsidalino dar vakar, o už keleto valandų laukia ir svarbiausia savaitgalio kova – weatcoast vs eastcoast.

Ir kaip nekeista automobiliai ten labai svarbūs. Pagrindinis šventės remėjas yra “Kia” ir jų marketingistai išties padirbėjo iš peties – kad prie “All-Star LA2011” logo visur įklijuotas ir “Kia” pavadinimas tai čia dar juokas, palyginus su finaliniu (laimėjimą atnešusiu) Blake Griffin pasirodymu dėjimų konkurse (tiesa operatoriai kiek užgrybavo):

Turbūt buvo kažkaip taip – infiltruotas “Kia” agentas pateko į salę, kur Blake treniravosi ir paklausė:

– “gerbiamasai ar jūs jau nusprendėte kokį dėjimą pasiliksite pabaigai?”

– “dar ne, vis neapsisprendžiu, man labai svarbu laimėti šį konkursą, nes toks spaudimas aplinkui – didelę atsakomybę jaučiu…”

– “o jūs, tamstele, ar galėtumėte peršokti, na pavyzdžiui, per automobilį?”

– “aš galiu ir per traukinį peršokti, o kodėl jūs klausiate?”

– “na mes, tiesiog, tokią idėją turime, atstumtume jums automobilį po krepšiu, jūs peršokęs įdėtumėte, būtų labai gražu ir efektinga, tikrai laimėtumėt turnyrą…”

– “nu gal ir nieko…?”

– “na, o ta proga, kad taip gražiai bendraujame tai mes jums ir tų mašinėlių kokias tris nukrautume, žinom gi, kad jūs nevažinėsit, nes vairuojat “Porsche”, “Bentley” ir “Maserati”, bet va draugams ar giminėms tai tikrai praverstų…”

– “nu gerai visai būtų, nes užknisa tie draugai ir giminės – tai jiems Poršą duok pavairuot, tai Bentlio užsigeidžia…”

– “nu matot kaip gerai, tai mes pristumsime Jums mašinėlę per lemiamą dėjimą”

– “o kas čia per markė bus?”

– “Kia, čia Kia”

– “No-kia”?

– “ne, ne, Kia, geros mašinikės ir garantija 10 metų”

– “na tai OK tada, peršoksiu aš tą jūsų mašiną”

Čia buvo “Kia Optima” – vidutinis, nebrangus, amerikiečiams skirtas sedanas, apdovanotas visai padoria išvaizda ir kvailu pavadinimu (betrūksta tik antro žodžio – “linija”), ir esu beveik įsitikinęs, kad po šio savaitgalio pardavimų kreivė solidžiai pakils. Renginio TV auditorija didelė, o amerikiečiai juk tikri vartotojai – pamatė, patiko, nuėjo, išbandė, pasirašė sutartį ir tą pačią dieną išvažiavo iš salono. Šiaip ar taip, “Kia” šaunuoliai – juk jų automobilis dabar kelias dienas suksis per viso pasaulio sporto apžvalgas, ir svarbiausia, kad automobilis čia buvo visavertis dalyvis, o ne šiaip kokio teniso turnyro kampe stovintis prizas. O ir pats Blake, kaip naujoji jėgiškų dėjimų žvaigždė, bent kurį laiką stipriai prisidės prie promoucijos – juk kalbant apie jo pasirodymą “All-Star” savaitgalyje visi būtinai aptars tą dėjimą per automobilį, ir tikrai bent kas trečias prisimins, kad tai buvo “Kia”.

P.S. Pavadinimas su aliuzija į šitą (filmas kvailas, kaip ir didžioji dauguma juostų apie krepšinį ir kitokį sportą).

P.S.2 Don’t try this at home Blake dėjimui negalioja, tik nestatykit merginos vietoj automobilio!

Tagged , , , , , , , , , ,
2011/02/16
Reklama

Cannes Lions 2009

2009 m.

Krizė kaip ir prasidėjo ir automobilių verslą tai palietė kaip reikiant. Visi gamintojai buvo optimizavę gamybą “geriems laikams” ir sustojus prekybai liko su dešimtimis ar šimtais tūkstančių neparduotų mašinų. Tiesa, dauguma šalių, viena po kitos, pradėjo įvairias automobilių parko atnaujinimo programas ir taip “virtualiai” tempė rinką į viršų.

Pasižiūrėkime kas darėsi reklamos fronte (logika sakytų, kad per krizę reikia stipresnės reklamos?).

2009 m. bronza

pavadinimas: HONDA LIVE / užsakovas: HONDA / produktas: HONDA ACCORD / pristatanti kompanija: 4CREATIVE / šalis: UNITED KINGDOM

Galima pritaikyti Lietuvoje naudotą kažkokio alaus reklaminį šūkį – “jis gyvas”. Na taip, tie akrobatai įspūdingi, tas jų numeris sudėtingas (nors nesu specialistas), tačiau man kažko pritrūko… Realiai tik dėl to “live” faktoriaus ir įdomus.

—

pavadinimas: PARKING / užsakovas: VOLKSWAGEN AG / produktas: VOLKSWAGEN PARK ASSIST / pristatanti kompanija: GRABARZ & PARTNER / šalis: GERMANY

Gal truputį ir juokinga, bet labiau kvaila. Tikrai galima sugalvoti geresnių būdų šios sistemos reklamai.

—

pavadinimas: BOXES / užsakovas: VOLKSWAGEN TRUCKS / produktas: VW TRUCKS / pristatanti kompanija: ALMAPBBDO / šalis: BRAZIL

Sovietiniais terminais kalbant – “idėjiškai stiprus”. Juokas juokais bet tikrai priverčia pamąstyti apie tai kaip keliauja prekės.

2009 m. sidabras

pavadinimas: SHOPPING / užsakovas: CITROËN / produktas: CITROËN C3 / pristatanti kompanija: H SURESNES / šalis: FRANCE

Efektyvumo etalonas bet kuriai agentūrai. Bepigu daryti reklamą turint milijoninį biudžetą, o čia yra puikus pavyzdys, kaip galima pasiekti tikslą beveik neišleidžiant pinigų. Dvi olialia pupos, automobilis, šmutkės ir valanda filmavimo parkingo aikštelėje su minimalia technika. Paskui dar kelios valandos kompiuterinės redakcijos ir turim klipą, kuris veikia tiek pat gerai, kiek 10 ar 100 kartų brangesni kūriniai. Man patinka.

2009 m. auksas

pavadinimas: DOG-FISH / užsakovas: VOLKSWAGEN / produktas: VW SPACEFOX / pristatanti kompanija: ALMAPBBDO / šalis: BRAZIL

Ne toks jau baisus tas “SpaceFox”. Jei 1970 m. jau būtų buvusi kompiuterinė grafika, tai klipo idėja būtų labai tikusi reklamuoti šitam. Kanų aukso gal ir nevertas, bet šiaip neblogas.


Ir mano (primirštas) TOP3:

Gavo bronzą. Pavadinimas: UNBOXED / užsakovas: AUDI UK / produktas: AUDI Q5 / pristatanti kompanija: BBH / šalis: UNITED KINGDOM

Vizualus, gera muzika ir stipri mintis. Užskaitom.

—

Gavo sidabrą. Pavadinimas: DREAMS / užsakovas: DAIMLER / produktas: MERCEDES PRE-SAFE
SAFETY SYSTEM / pristatanti kompanija: JUNG von MATT / šalis: GERMANY

Intriguojantis ir su netikėta pabaiga. Tiesiog mersiškai geras.

—

Gavo auksą. Pavadinimas: CRASH TEST PANDA / užsakovas: FIAT / produktas: FIAT CAR RANGE / pristatanti kompanija: MARCEL / šalis: FRANCE

Įsivaizduoju kaip sukluso ir bežiūrėdami ėmė šiauštis visokie gyvūnų teisių mylėtojai (aš ne prieš juos), tačiau sulaukę klipo pabaigos liko be kovos. “Fiat” nedažnai sublizga Kanuose, bet šis tikrai vertas aukso. Plius labai gerai prikausto dėmesį.


Tagged , , , , , , , ,
← Older posts
Newer posts →
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar