Vilnius mūsų?

Čia bus kaip ir antras politizuotas įrašas mano bloge (pirmas čia). Nors koks čia įrašas („įrašas“ juk skamba visai solidžiai), greičiau grafomaniška minties nuotrupa. Tik šį kartą tai bus bent kažkiek pritempta prie automobilių (nes blogas juk, iš principoTM, apie juos).

Taip jau yra, kad augant Kaune, pirmoji pažintis su Vilniumi būna keista. Kaune sutikti kitos tautybės žmogų ne taip jau ir paprasta. Taip, visi pažįsta „Žalgirio“ legionierius, visi žino apie KMU studijuojančius užsieniečius ir apie „Ryanair“ skrydžių žemėlapį, tačiau šie žmonės nesudaro kritinės masės. Lenkų Kaune, galima sakyti, išvis nėra, o rusų, taipogi stebėtinai mažai, žinant, kad mūsų šalis buvo Rusijos įtakos zonoje visus 200 metų (su 20 metų pertrauka). Taigi, kaunietį ištinka natūralus šokas sužinojus, kad Vilniuje 19a. pradžioje lietuvių buvo gal kokie 2 proc., ir dėl to, net iki dabar, ten gyventojų sudėtis pagal tautybę yra visiškai kitokia nei mieste prie Nemuno.

Apie nesenai šurmulį sukėlusį sprendimą dėl lietuvių kalbos dėstymo lenkų mokyklose nuomonės neturiu. Taip, valstybinę kalbą turi mokėti visi, tačiau nelabai įžvelgiu realios naudos iš to, kad kiekvienas lenkas deklamuos Maironio raštus ar cituos Žemaitę. Lietuvai, kaip valstybei, būtų daug geriau, kad kuo daugiau piliečių kalbėtų kalbomis, kuriomis Europoje daromi strateginiai susitarimai – prancūzų ar vokiečių (anglų palikime ramybėje, tarkim, kad ją mokame, o be to, ES ne tokia ji svarbi kaip atrodo).

Bet aš šį kartą ne apie kalbas. Noriu prisiminti kiek senesnį, ne mažiau rezonansinį, įvykį su pavardžių rašyba.  Asmeniškai aš nematau absoliučiai jokios problemos trūkstamų lotyniškų raidžių naudojime įvairiuose oficialiuose dokumentuose (tame tarpe ir pase). Manau, kad tik laiko klausimas kada tai įvyks ir ne vien tik dėl lenkų. Mes juk priklausome ES, ir nors esame jos užkampyje, nuo gyventojų maišymosi niekur nepabėgsime.  Visoms informacinėms sistemoms teisingai įrašyta pavardė yra šimtą kartų naudingesnė negu lietuviška jos adaptacija, o dabar gaunasi, kad už kokio Quentin ištekėjusi lietuvė turi dvi pavardes – „Kventin“ Lietuvoje ir „Quentin“ užsienyje.

Pamenu, kai tas skandalas buvo pačiame įkarštyje, lenkai, kaip argumentą naudojo lotyniškus įrašus („Republique de Lituanie“) Lietuvos pase, o aš vakar prieš miegą, sugalvojau dar vieną gerą pavyzdį. Reikėjo kažkam iš lenkų tuose vyriausybiniuose posėdžiuose (jei tokie buvo) ištraukti kokio „VW“ registracijos liudijimą (galim pavadinti ir neoficialiai – „techninį pasą“) ir numesti lietuvių kalbos sergėtojams po akimis. Juk ten parašyta „Volkswagen“, o ne „Volksvagen“ ar „Folksvagenas“. O kaip lietuviškai reiktų pavadinti pvz. kokį „XC70“? Gal „Iks Cė 70“? Manau, jei automobilis, net mūsų valstybinės kalbos inspekcijos saugomoje valstybėje, nusipelnė būti vadinamas tikruoju vardu, tai nieko baisaus neatsitiks jei lenkas galės savo pavardę rašyti taip, kaip per amžius rašė jo protėviai. O konstitucija? Manau, kad ji čia mažiausia problema. Tiek daug svarbių reikalų lieka net nepradėti spręsti kol mes čia kapstomės pavardžių rašyboje ar lietuvių kalbos „išsaugojime“.

Tagged , , , , , , , , , , , , , ,

12 thoughts on “Vilnius mūsų?

  1. Gregas says:

    Pritariu!
    Tik gal gerai lenkai padarė, kad teisme nemetė ant stalo tech. paso ir nelygino savęs su Volkswagen, nes nelabai teisinga būtų lyginti daikto pavadinimą ir žmogaus pavardę 🙂

    • Paulius says:

      Tai tą aš ir noriu pasakyti – jei jau automobilį rašome taip kaip vadinasi, tai apie žmogų klausimų kaip ir neturėtų kilti. Deja, yra kitaip.

  2. Glupstwos ta lenkų lituanifikacija – veiksmas elementriai iššauks atoveiksmį. Jei jau labai norėjo tą padaryti – reikėjo kur kas rimtesnę propagandą pavaryti – paimti Lenkijos mokyklų, skirtų mažumoms (jei tokių yra) progarmas ir padaryti copy-paste. Tada bent argumentų turėtų, o dabar – pasakos prie laužo…

  3. Vytas says:

    O kaip tuomet tas pavardes skaityti? Pradesim rasyt lenkiskai, paskui angliskai, paskui prancuziskai ar dar kaip ir kaip tada susikelbet, kitam zmogui ta pavarde pasakyt? man pvz visai neaisku kaip reikia skaityti lenkiska pavarde tarkim “mickiewitcsh” ka tuomet daryt? Kaip kreiptis i zmogu?

    • Paulius says:

      O kaip Jūs kreipiatės į Gintarę?
      Kur būna kirtis?
      Juk galite neteisingai kreiptis.

      Kreipiatės taip kaip įskaitote, jei gaunasi neteisingai žmogus jus pataiso – čia dar viena įsivaizduojama problema (prisigalvokim problemų, bile, kad tik nieko nereikėtų keisti)

  4. Daumantas says:

    Drįsiu pareikšti, kad visiška nesąmonė. Gal per drąsiai, bet tiek tos. Atrodytų, kas čia tokio, rašyti pavardes lenkų kalba, pasistengti dėl tų 6,1 % Lietuvos žmonelių. Nieko, išskyrus tai, kad reikės konfiguruoti kiekvieną (!) Lietuvoje esantį kompiuterį (aišku, išskyrus lenkų), kad su juo būtų galima prašyti tą pavardę. Kiekvienam iš mūsų reikės išsiaiškinti lenkiškos klaviatūros išdėstymą. Maža to, Lenkiškoje abėcėlėje kai kurios raidės specifinės, ne Lotiniškos. (Gali būti visokių niuansu su įvairiomis duomenų bazėmis, kad ir poliklinikos registratūroje) Gal tada dar įteisinti rusakalbių vardų ir pavardžių rašymą gimtąja kalba? Jų irgi juk 6,6 %. O gal pakelti galva ir pasakyti, kad jei gyvename Lietuvoje turėtume naudotis Lietuvių kalba?

    • Paulius says:

      Gerbiamasai turbūt dirbate kalbos inspekcijoje.
      Mes kalbame apie lotynišką alfabetą ir daugiau nieko.
      Prisidėtų tik kelios raidės, kurias visvien anksčiau ar vėliau mums į visas informacines sistemas reikės įvesti, ir kurios, kaip nekeista, yra visuose kompiuteriuose ir kurias gali naudoti absoliučiai bet kuri programa.
      Mes nekalbema apie visokias perbrauktas L ar E su dviem taškeliais – tai tegul lieka šalių viduje (kaip ir mūsų nosinės)

      • Daumantas says:

        Jei kalba eina tik apie tai, kas jau per amžius gyvena ant klaviatūros – tada jokių prieštaravimų, išskyrus, tai, kad bandoma daryti “geriau/teisingiau” bet ne iki galo, tik šiek tiek.

  5. Vytautas says:

    Labai prastas palyginimas:).
    Žmogus gaudamas Lietuvos Respublikos pasą tampa LR piliečiu. Pilietybė nėra dalinama visiem iš eilės. Tapęs LR piliečiu žmogus turi toliau mokytis kalbos (gaunant pilietybę yra laikomas kalbos egzaminas), laikytis tos šalies įstatymų ir integruotis į visuomenę. Pasas nėra tik kažkoks popierius su žmogaus “registracija” toje valstybėje.

  6. kaimietis says:

    norejau pasitikrinti, cia tas nisanas kaskajus – tikras irasas tech. pase? negaliu nustoti zvengti!

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar