1964 m. "Mustang" reklama. Šaltinis "Ford".
Jei jau Egiukas visiems apsiskelbė kad yra kaip žąsis, tai aš šiandien būsiu kaip ponis. Ir pagrįstai tikiuosi, kad toks „šokiruojantis“ mano posto pavadinimas „priblokš“ visą Lietuvą ir garantuos man adekvačią vietą naujienų portaluose.
Bet apie ponius kiek vėliau. Pradžiai apie automobilių kėbulo tipus (nors su poniais tai šiek tiek susiję). Man, kaip ir visiems daugiau ar mažiau besidomintiems automobiliais, labai įdomu stebėti automobilių kėbulo tipų kaitą – vienų iškilimą, kitų smukimą, naujų atsiradimą ar senų išnykimą. Naujieji Europos užkariautojai, be jokios abejonės, yra vienatūriai (dar vartojamas toks terminas kaip monospace, bet turbūt tik prancūzai taip vadina) ir nedideli visureigiai. Abu jie į tradicinę automobilio tipų klasifikaciją nelabai ir įsipaišo, nes pagal tradicinius kėbulo tipažus gali būti tiek hečbekai, tiek universalai (bet šį kartą į tokius niuansus nesigilinkime). O jei vienatūrį įsivaizduotume įvairaus mastelio, tai Europą paskutiniais dešimtmečiais jis okupavo stipriai.
Nedidelių vienatūrių klasėje „Citroen C3“, „Nissan Note“, „Opel Meriva“ gerokai apstumdė panašaus dydžio hečbekus, vidutiniųjų segmente net ir Mersas su „B“ klase stojo šalia ilgamečių lyderių „Renault Scenic“ ir „Citroen Picasso“ (šiame segmente konkurencija žiauri – savo modelius turi beveik visi didžiausi gamintojai). Ir didžiųjų klasėje pasiūlymų ne mažiau – „Espace“, „S-Max“, „Galaxy“, „Voyager“, „Sharan“, „807“, tas pats Mersas irgi čia yra su „R“ klase (kuri gal ir neduoda planuoto pardavimų rezultato, bet gamyboje kol kas lieka). O jei dar paminėtume kai kuriuos mini (kad ir tas pats „Renault Twingo“), vidutinės („Fiat Croma“) ir didelės (na kad ir negaminamas nesėkmingas „Renault Vel Satis“) klases automobilius tai gautųsi kad Europa tiesiog susirgus vienatūrių liga.
Ligos priežastys aiškios – vienatūris patogesnis ir talpenis nei įprastas hečbekas, o kainuoja ne ką brangiau*, bet kur jūs matėt pilietį, kuris svaigtų dėl vienatūrio? Taip, tai patogesnė mašina tavo žmonai, vaikui ar šuniui, bet draivo ji tau neduos. Nedidelių miesto visureigių čia neanalizuosiu, draivo jie kažkiek gal ir turi (ypač šitas), bet nelabai klijuojasi su ES politika griežčiausias būdais mažinti automobilių CO2 išmetimą.
O poniai galėtų mus išgelbėti ir gražinti draivą į miestų gatves. Taip, kaip išgelbėjo Ameriką prieš 50 metų. Iki tol čia tik turintys pinigų galėjo važinėti su gražiais kupė, o biedniems teliko dralinti nuobodžius šeimyninius sedanus ar universalus. Bet „Ford“ nusprendė šią klaidą ištaisyti 1964 m. išleisdama „Ford Mustang“. Ir niekam nerūpėjo, kad jis buvo pagamintas ant pigiausio „Ford Falcon“ pagrindo – „Mustang“ atrodė super gerai ir kainavo nedaug. Jo komercinė sėkmė ištraukė „Ford“ iš duobės (kur „Ford“ nusirito po „Edsel“ projekto) ir inspiravo naujos „pony car“ klasės atsiradimą. O šioje klasėje vėliau atsirado vienas už kitą gražesnių automobilių, kurių pavadinimai jau yra tapę legendiniais – „AMC Javelin“, „Chevrolet Camaro“, „Dodge Challenger“, „Mercury Cougar“, „Plymouth Barracuda“, „Pontiac Firebird“. Kiekvieno šių modelių buvo pagaminta keletas kartų, kai kurie yra gaminami iki šiol ar naujai atgimę, ir beveik kiekvieną unikalų modelį būtų galima aprašinėti be galo – visi jie velniškai geri**.
Europoje istorija klostėsi kiek kitaip, gamintojai kupė dizainą labiau siejo su prabanga bei dinaminėmis savybėmis, taigi kupė paprastai kainuodavo daug. Tačiau netrūko ir įperkamų gražuolių – pusiau amerikinis „Ford Capri“, fantastiškai gražus ant vabalo sukonstruotas „Volkswagen Karmann Ghia“ ir jo įpėdinis „VW Scirocco“, „Opel Manta“ ar 1993 m. „Fiat Coupe“ (čia įrašiau tuos, kurie pirmi į galvą šovė, paieškojus būtų galima rasti daug daugiau).
Šiuo metu situacija su įkandamais kupė Europoje ne pati blogiausia ir gal net keičiasi į gerąją pusę. „Honda“ pristatė „CR-Z“, kuris brangokas ir bando savyje suderinti per daug skirtingų savybių, bet vistiek įdomus. Peugeot turi „RCZ“ (tos pačios raidės tik kita tvarka!), kuris taipogi nepigus ir ne toks praktiškas, bet užtat dieviškai gražus (ko vertas vien išgaubtas aerodinamis galinis stiklas). „VW“ reanimavo „Scirocco“, kuris, IMHO, yra labai vykęs. Yra dar visa gausybė storašiknių Coupe-Cabrio su kietais sulankstomais stogais, kurių čia neaptarinėsių bei keletas visai vykusių pseudocoupe (iš tikrųjų tai 3 durų hečbekai) kaip „Megane III Coupe“, „Citroen C4“ ar „Kia Pro Ceed“***. Planuose: „Seat“ lyg planuoja „Leon Coupe“ (nepatvirtinta), „VW“ kažką padarys su „Jetta“, o „Toyota“/„Subaru“ ruošią bombelę su geru užtaisu. Išvada: tiems kas norės persėsti iš nuobodaus hečbeko į gal ir ne tokį patogų, bet daug emocingesnį kupė, yra ir bus iš ko rinktis (čia dar nepaminėjau tokio tipo kupė sutvėrimo kaip „VW CC“ ar mažųjų premium kupė kaip „BMW 1“). O aš naiviai tikiuosi, kad sekantis labiausiai augęs pardavimuose kėbulo tipas bus būtent kupė.
O jei apie Lietuvos realijas – autopliuse (čia ne reklama, manau, kad tai jau bendrinis žodis) aibė įperkamų kupė ir mano simpatijos tiems, kurie turi ar ruošiasi pirkti.
* tas „ne ką brangiau“, beje, ir buvo pagrindinis katalizatorius taip suaktyvinęs vienatūrių gamybą – vieša gamintojų paslaptis yra ta, kad pagaminti vidutinį vienatūrį kainuoja tiek pat kiek vidutinį hečbeką, tačiau parduoti pirmąjį galima 15-20 proc. brangiau
** jų tas gerumas tai net pyktį kelia – nupirkti pusėtino stovio pirmos laidos “Mustang” be 10.000$ kažin ar pavyktų
*** pavadinimą parašiau su klaida specialiai, kažkur turėtų būti apostrofas, bet tiksliai nežinau kur ir net nežadu tikrintis – te prasmenga tie „Kia“ marketingistai tokią painiavą sugalvoję
