“Volkswagen l’auto”

Volkswagenui” mušant automobilių pardavimo rekordus ir rodant ambicijas tapti Nr. 1 pasaulyje atėjo laikas pakalbėti ir apie šio “liaudies” gamintojo vietą istorijoje. O štai čia ir nelabai turiu ką pasakyti apie „VW“. Jei tokių masinių gamintojų kaip „Citroen“, „Peugeot“, „Fiat“ ar net „Opel“* istorijose rastume po keliolika nuostabių automobilių, tai „VW“ šiuo požiūriu pilkas kaip sovietinė mokyklos diskoteka (čia iš Užkalnio nufyrinau apibūdinimą, nors jis raše kažkaip kitaip) ir šlykštus, kad pamačius belieka tik apsivemti (kaip sakė Grumlinas mūsų trumpo susitikimo metu kalbant apie „Citroen“ ir auto istoriją – vimdantys pavyzdžiai čia ir čia).

Šiuolaikiniai „VW“ modeliai be savo nuobodaus interjero ir eksterjero man mažai imponuoja būtent dėl to, kad neturi jokios padorios istorijos. Pas daugelį gamintojų modelių istorines sąsajas gali brėžti nuo XX a. pradžios ir to dėka kai kurie modeliai pasirodo visai kitoje šviesoje**. O pas “VW” be “Scirocco” linijos, iš kurios man patinka visi modeliai ir dabartinis taipogi, daugiau vertų dėmesio modelio epopėjų nelabai ir yra. Na, pusėtinai atrodė “VW Golf I”, kurio dėka atsirado be konkurencijos geriausias visų laikų „VW“ – “VW Golf I GTI”, tačiau vėlesni „Golfai“ buvo baisesni vienas už kitą.

Bet grįžkim prie ištakų. “VW” ilgai kentė “vabalo” palikimą, realiai koncernas iki pat aštuntojo dešimtmečio, kai išleido “Golf I”, neturėjo pinigų jokiems didesniems eksperimentams. Taigi teko suktis su “vabalo” baze, taip 1950 m. gimė hipių numylėtinis “Type 2 T1”, kurį, vienintelį iš busiukų, aš visai norėčiau turėti savo svajonių garaže. O “hipis” į mano šią temą netelpa nei per kur – už 5000 Eur galima įpirkti tik griaučius, kuriems reikės pilnos restauracijos, o kultinė “Samba” versija gali kainuoti ir dešimtkart tiek – ir tai už vabalą su busiko kėbulu! Labai norėčiau, kad milijonai žmonių pasaulyje taip nesvaigtų dėl jo ir jojo kaina būtų mažesnė… Pigiau kainuoja vėlesnis modelis “T2”, bet jam toli toli iki savo pirmtako grožio ir dvasios.

Beje, tas pats “vabalas”, kurį už mano temos pinigus galima nupirkti labai neblogo stovio (neskaitant retesnių versijų) manęs neveža. Ir net ne dėl techninių dalykų. Vabalas man yra inžinerinis masinio automobilio grynuolis – pigus, patikimas, paprastas ir visai padoriai atrodantis. Be to, tai juk Ferdinando Porsche (pirmas linkas į save patį – yes, yes, yes) kūrinys! Tačiau tie 21,529,464*** pagaminti vienetai stipriai gadina reikalą – jis tiesiog perdėm populiarus, kad butų vertas mano dėmesio. Išskirčiau nebent kabrioletus – jie gaminti kitos įmonės “Karmann” gamykloje, kuri pasižymi puikia kokybe (ir tą sulankstomą stogą sukonstravo – “Karmann” iki šiol daugeliui kabrioletų gamina stogus ir ne tik juos). “Vabalų” be stogo buvo pagaminta tik (lyginant su įprastu “vabalu”) 330.000, taigi jie šio to verti – tiek paveldo, tiek pinigine prasme.

Tačiau aš ne apie kabrio “vabalą”. 1950 m. turėdami “vabalą” ir “vabalą busą” savo gamoje vokiečiai suprato, kad toli nenueis – pelnus šie gaminiai generuoti gali, tačiau markės įvaizdžio nepakels ir svaigstančių apie “VW” kiekio nepadidins. Juk pokarinėje JAV “VW” buvo biedniausiųjų mašina (kainavo tris kart mažiau nei pigiausias amerikietiškas auto), ir važinėjantys “vabalu” sulaukdavo nemažai pašaipų – tik vėliau prasidėjus hipių erai “vabalas” ir “vabalas busas” išgyveno atgimimą, nes buvo tarsi atsvara kapitalizmo banginių gaminamiems modeliams. Taigi, vokiečiai susikooperavo su italais (juk jei nepavyko užkariauti pasaulio, galima bandyti laimėti bent autofrontą). Kėbulų ateljė “Ghia” papaišė dizainą ir ant vabalo kūno gimė gulbė gražuolė “VW Karmann Ghia” (automobilius gamino tas pats “Karmann”).

Neišsiplėsiu čia apie tą “Karmann Ghia”, kiekvienas juk mokame google naudotis, tačiau automobilis fantastiškai gražus. Net sunku patikėti, kad prieškarinio primityvo pagrindu buvo galima sukurti tokios nuostabios išvaizdos automobilį.

Taip, jis visai nesportinis, kaip galbūt teigtų to meto “VW “brošiūros, ir “vabališkai” asketiškas viduje, tačiau dizainas nustelbia viską. Pats ilgai svaigau dėl “Ghios” ir tik paskutiniu metu svarstyklės pasisuko į “MB” pusę – norėjosi kažko labiau tinkamo kasdieniniam važinėjimui ir tiek. Už tuos 5000Eur Europoje gal ir ne fontanai, bet iš JAV galima atsiplukdyti pusėtiną (dėja,ne ledinį, padirbėti teks, bet už tokį gražuolį tai labai nedaug) automobilį ir labai džiugu kad Lietuvoje jų daugėja (gal jau bus ir kokie 5 – Užupio šerifas vienu važinėjo/važinėja, turtingas dėdė iš Kauno turi padovanotą, o ir “vabalų” klubo forume vienas kitas pasirodo).

P.S. buvo ir “Ghios” įpėdinis -”Type 34” – bet jis tik blankus šedevro atspindys…

* – pvz. “Opel GT” arba “Lotus Omega” (nors tai ir ne tikras „Opel“), kuria, pasak legendos, šiurpino Lietuvos kelius Valinskas, o paskui pardavė šį žvėrį Marijonui… O kur dar “Opel” gražuoliai –  „Record“, „Kadett“ (kupė versijos), arba postsovietinės lietuvių svajonės – „Monza“, „Manta“, „Commodore“.

** – kad ir šlykštusis „Peugeot 206CC“ – be to, kad buvo pirmasis prieinamas kabrioletas su kietu sudedamu stogu jis neturi nei vienos geros savybės, tačiau kai žinai kad prieš 70 metų buvo tokie (linkas ne visai tikslus, kam tikrai įdomu, nueikit ant “production” ir pažiūrėkit kada “Peugeot” pradėjo gaminti kabrio su kietais sudedamais stogais) aparatai viskas atrodo kitaip.

*** – vokiečiai pagamino 15,5 mln. (įsivaizduokit tokį kiekį “vabalų”!), kiti buvo surinkti Brazilijoje ir dar velniai žino kur.

Tagged , , , , , , , , , , ,

17 thoughts on ““Volkswagen l’auto”

  1. O man ir, tavo duoti kaip baisūs dizaina, atrodo neblogai. Turi šarmo. Ypač nuostabą man kelia 2-doors universalai. Nors yra ir gražesnių. Ypač iš Japonijos. Nukrypau nuo temos… Simpatiški ir Type 3 su 4.

    • O ką iš šių modelių mes žinome? VW iki Golpo mums yra “Vabalas”, na gal dar minibusikas, ir psio… Totali skylė automobilizmo istorijoje 😉

  2. Paulius says:

    Sutinku, kad 2-doors universalai yra įdomus žanras, nors man tai iškrypimas (universalas juk turi būti praktiškas). Va čia jau kitas reikalas – http://en.wikipedia.org/wiki/Shooting-brake .

  3. Na ar gali būti inovatyvi firma, kuri net 30 metų nesugeba kitaip įvardinti savo pagrindinių modelių kaip “Golp” ir “Pascatj”? 😉 O juk ir šitie priekiu varomi modeliai yra nupirktos NSU technologijų panaudojimas, o ne sava kūryba

  4. Rokiškis says:

    Rašiau kažkaip komentarijų, bet ar tai kantuperis užkibo, ar tai rankos kreivos mano…

    Išties tai kaip visada, neturiu nei ką pridėt, nebent tik tai pastebėčiau, kad Opel Manta lyg ir nebuvo baisia posovietine svajone, kita vertus, pačioje Vokietijoje ji buvo tapusi kultiniu modeliu, gal dėl to, kad koncepcija nemenkai nugrobta nuo Ford Mustang.

  5. yo!žas says:

    Viskas, ką vokiečiai gražaus pagamino, yra piešta italų 🙂

  6. Daumantas says:

    Iš didelio neturėjimo ką veikti, nusprendžiau šiek tiek pablevyzgoti. Taip, VW neturi gražios šimtmečius menančios istorijos (tam jie nusipirko Škodą 😉 ), neturi jie ir kažkokių “stebuklingų” modelių, kurie per naktį būtų pakeitę pasaulį. Bet ar yra tokių buvę? Išleidžiamas naujas modelis ir visi konkurentai sėda prie braižybos lentos, naktimis nemiega? Nebūna taip… Juk net koks Citrinos DS’as ar dar kas gerokai pralenkęs laiką per naktį nepakeitė pasaulio. O dabar istorija. Iš kur gali būti istorija dirbtinai sukurtoje firmoje, kurios net pavadinimas skelbia, kad tai vokiškas racionalumas, tai daroma masėms, ir tai daroma dėl pinigų. Taip, nėra romantiškos pradžios, kai kokioje nors pašiūrėje broliai gamino dviračius, karietas, ar sukonstravę priekiniu ratu varomą motociklą išsidaužė dantis… Jokios romantikos. O jei žvelgti plačiau? VW prasidėjo nuo “vabaliuko”. O kokia tiksli vabaliuko istorija? Juk neužsiminta, apie tai, kad vabaliukas galėjo gyventi Anglijoje, ir pasaulis nebūtų išvydęs Mini, arba gūdžioje Rusijoje, būti mandru Zaporožiečiu. Lygiai taip nepaminėta (šiame straipsnyje), kad Porsche mašinų gamyba ir prasidėjo nuo vabalo griaučių. Tad, jau pats firmos gimimas šiek tiek įdomus. O jei tęsiant toliau, ieškant ne vienetinių blyksnių – vieno ypatingo modelio, o ilgamečio darbo keičiant “pasaulį”? Drįsčiau VW (aišku, ir Audi) skirti laurus už tai, kad dabar turime puikius dyzelinius variklius. Jie pirmieji į rinką prastūmė dyzelį ne kaip traktorių, o kaip kasdieninę transporto priemonę. (aišku, buvo paklydimų…). Būtent VW, nors ir ne visada sėkmingai, bet savo gamoje visada turėjo įdomių sprendimų G40, G60, VR6. Lygiai taip, jie vieni iš pirmųjų įšoko į tiesioginio benzino įpurškimo laivą (FSI) bei vieni iš pirmųjų kasdieninėse mašinose pradėjo montuoti turbinas. (1.8T varikliai), kas šiandien labai normalu pas daugelį gamintojų. Nežiūrint į šiuos “pasiekimus” buvo ir daugiau įdomiu istorijos vingių… Pvz Porsche 924 atsiradimo istorija. Galima sakyti, paršiukai gimė VW dėka ir buvo išgriebti iš krizės, vėl, tik VW dėka. Manau, būtų galima rasti ir daugiau istorijų ir nuopelnų. Be to, neigti tokias “gimines” kaip Golf ir Passat tiesiog neatleistina. Taip, jie išsigimė, išstorėjo, tapo prabangesni. Bet. Bet ir žmonės lygiai taip keitėsi. O be to, bent aš geriau jaučiuosi “pilkame” VW salone nei kokiame spalvotame “dizaine”.

    Dar “į temą” Schirocco mk I, manau, galima laikyti savo laikmetį pralenkusiu modeliu. Labai tinkamu į 5 k € kategoriją (kaip tik vienas grazuolis uz 4,5 k € autoscout’e šeimininko laukia)

  7. Paulius says:

    Dėl dyzelių tai manau, kad čia vienareikšmiškai “MB” nuopelnas, nes jie gerus dyzelius dėjo dar tada kai “VW” net pirmo Golfo neturėjo. Dėl FSI reiktų dar pasidomėti. Dėl turbinų tai manau situacija analogiška kaip ir su dyzeliais, turbūt koks “Renault” čia labiau nusipelnęs nei “VW”.
    Dėl šių laikų nieko nesakau, koncernas žiauriai stiprus ir gamina solidžius auto, be to ir techninių inovacijų prigalvoja (DSG). Tačiau modeliai beveidžiai ir dėl to manęs neveža.
    O istoriniam fone “VW” yra pilki ir man visai neįdomu kad jie tam pilkumui turi aibę pasiteisinimų. Gimęs vabalu neskraidysi kaip erelis.

    P.S. Dėl Scirocco sutinku – visi modeliai nuostabūs, bet tai išimtis iš taisyklės, kaip ir “Karmann-Ghia”.

    • Daumantas says:

      Šiek tiek skirtingais kampais žiūrime. Vienas dalykas pradėti kažką pirmam, kitas dalykas, išreklamuoti tą technologiją, pakeisti pasaulio požiūrį. Taip, MB jau labai senai turėjo dyzelį. Bet kitas klausimas kokį, patikima, bet “netraukianti”, negalinti visomis prasmėmis konkuruoti su benzininiu varikliu. O VW koncernas su TDI lyg ir pradėjo naują erą, kai iš vienareikšmiškos nuomonės, kad dyzelis skirtas traktoriui (aišku, ir dabar taip mastančių yra) dyzelis tapo vos ne “prestižu”. Aišku, negalima atmesti ir kitų žaidėjų dyzelių pasaulyje, kurie nukreipė dyzelio banga tokia linkme, kokioje esame šiandien (reikia dėkoti Fiat už JTD ir PSA koncernui, kad “nujojo” JTD ir gimė HDi… Aišku, kažkur ir japonai D-*D įsimaišo). Su FSI ir turbinomis tas pats. Dėl FSI niekad daug nesidomėjau, bet sakykim turbinos. Matyt vieni iš pirmųjų, dar velniai žino kada, jas pradėjo naudoti SAAB. Bet ar tai tapo populiaru, ar tai buvo markės skiriamasis ženklas? Reno? Jie turbinas montavo tik “koviniuose” modeliuose. O žiūrint plačiai, bene pirmasis VW koncernas išdrįso jas “grūsti” ne tik į galingiausias versijas, bet ir į kasdieninius automobilius, dėl geresnių dinaminių savybių bei ekonomiškumo.

  8. Paulius says:

    Šiaip, kas dėl VW tai konkretus respect jiems už reklamą. Tas pats “Beetle” JAV rinkoje didele dalimi susilaukė sėkmės dėl unikalių reklaminių kampanijų. Reiks kažkada kokį straipsnelį sudėti iš tų vabalo reklamų.
    Tais 1950-1970 metais Europos gamintojai gyveno įdomiai. Daugelis parduodavo viską ką pagamindavo, taigi ta reklama buvo reikalinga kaip šuniui penkta koja.
    “VW” suprato, kad nesudėtingų “vabalų” gali prikepti tiek kiek parduos, taigi pardavimo strategijoms buvo skiriamas didžiulis dėmesys.
    Automobilinė reklama realiai turbūt ir prasidėjo nuo JAV – ten dar nuo “Ford T” laikų mašina buvo tapusi masinio vartojimo daiktu, kai Europoj tik nuo kokių 1960 m.
    Apie šiuolaikinę reklamą ruošiu tokią paprastą medžiagėlę ir ją tuojau čia pateiksiu. Bus ten ir nemažai vaizdų ir su “VW”.

  9. kaimietis says:

    Del dyzeliu reikia dekoti mersams, jie pirmieji panaudojo ir ispopuliarino. Vw TDI taip pat turejo dideles reksmes, nes juo pirmuju dyzeliai pradejo normaliai “traukti”. Bet ju pumpe dusse technologija priejo liepto gala (baisus garsas ir vibracija). O uz visu siuolaikiniu dyzeliu pagrindas common rail technologija reikai dekoti FIAT.

    FSI kaip su prantu tiesioginis ipurskimas. Berods 1998 beveidis mitsubishi charisma panaudojo GDI (gasoline direct injection). Taiga vw cia ne prie ko.

    Del turbo tai velgi, vw pradejo juos naudoti velai, bet labai ispopuliarino. Tas 1.8 T atsirado ~1995 metais. Nebent I5 audi varikliai su turbo, 10v ar 20v, is old school turbo lag kartos. Net nzn kam cia tuos turbo laurus priskirti, Porsche tikrai buvo vieni pirmuju, bet tiek japonai (Nissan 200sx, berods 260z ir naujesni 300zx, skyline, mazda rx7, Toyota celica, supra, ivairus mitsubai), tiek amerikonai (Chrysler), jau nekalbant apie prancuzus pezo 405 bei reno5. Ai dar svedai saab bei Volvo su savo low pressure…

    Va uz ka galima pagirti vw tai uz DSG. Porsche aisku 80’s taisiais sugalvojo, bet vw pritaike puikiai. Tiesa sakant neteko isbandyti, bet visu atsiliepimai praktiskai tik teigiami.

    Dar man neblogai atrodo 1.4 super + turbo charged motiras. Ispudingas is technologines puses.

    Is dizaino puses pritariu, kad tik schirocco dizainas vertas demesio. Siaip nei tam karman, nei golp I, nei vabalams, nei busikams nejauciu jokiu simpatiju, greiciau antipatija ju vairuotojams hipsteriams su san francisko ir gelems plaukuose…

  10. […] m. “Adler 2EV”. Dailus to meto kūrinys su priekiniais varomaisiais ratais (naujovė tada) ir “Karmann” […]

  11. […] m. “Adler 2EV”. Dailus to meto kūrinys su priekiniais varomaisiais ratais (naujovė tada) ir “Karmann” […]

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar