Tag Archives: citroen ds

Šių dienų apokalipsė

Norėjau įrašą pavadinti „Identiteto krizė“, bet pagalvojau, kad bus per švelnu ir neatspindės realios situacijos. Na tai mąsčiau pastiprinsiu – „Identiteto krizė. Totali“. Bet vis tiek per skysta. Čia ne krizė, čia tikra apokalipsė.

Apie Michael Jordan kažkada buvo pasakyta - "yra jis ir visi kiti". Kvaila adaptuoti šį pasakymą čia, bet išties - yra "DS" ir visi kiti...

Aš niekaip nesuprantu vieno. Lyginant su šiais laikais ankstesnieji autodizaineriai juk buvo, galima sakyti, surištomis rankomis. Vienintelė jų bendravimo forma su inžinieriais (kurie ruoš automobilį gamybai) tebuvo popieriaus lapas su brėžiniais. Be to, reikėjo stipriai taikytis ir prie tuometinių gamybos technologijų, kurios ribojo formų įvairovę (kalbu apie masinę gamybą). Tačiau visa tai nesutrukdė atsirasti tokiems šedevrams kaip 1955 m. „Citroen DS“.

Dabar dizaineriai turi viską – 3D programas, kuriuose galima modeliuoti ir virtualiai priliesti bet ką. Prototipų iš molio gaminti irgi nereikia, su 3D printeriais juos galima išspausdinti tuojau pat. Gamybos technologija taipogi leidžia beveik viską, o kur dar visokios naujovės (pvz. LED žibintai) leidžiančios iš esmės keisti nusistovėjusias formas. Tačiau, kuomet atrodo, jog vienintelė riba kūryboje yra žmogiškoji vaizduotė, būtent jos ir pritrūksta…

Sutinku, šiuolaikiniai dizaineriai turi stipriai taikytis prie marketingistų užmačių, o šiuolaikiniai inžinieriai turi vykdyti griežtą kompanijos direktorių taupymo politiką, tačiau tai vis tiek nepateisina situacijos, kai visi dabartiniai masiniai automobiliai (su nedidelėmis išimtimis) ne specialistui atrodo vienodi. Sutinku, tas vienodėjimas logiškas, vis daugiau modelių naudoja bendras platformas ir identiškas didžiųjų tiekėjų technologijas, o kur dar saugumo ir aptakumo reikalavimai, kurie niveliuoja mašinų išvaizdą. Tačiau, kad padaryti kažką originalaus galima įrodo, kad ir „Juke“. Kodėl jis man patinka? Todėl, kad atitinka maniškį gero dizaino supratimą – jei gali daikto dizainą atkartoti keliomis linijomis (ir visi atpažins) reiškia jis geras. „Juke“ priekio vaizdą galima nupiešti septyniais (išsiverstume ir su dviem) apskritimais, dviem trikampiais ir keliomis linijomis. Pas tą patį „Nissan“ galime rasti ir priešingą pavyzdį – tikrai nežinau kaip reiktų paprastai nupiešti naująją „Micra“ (o kokia gera buvo senoji…)

Tačiau yra kitas, dar blogesnis už tą vienodėjimą, dalykas. Tai plagiavimas. Apie kiniečių pasiekimus šioje srityje nerašysiu, jie „žvakių neverti“. Tačiau vienas, lyg ir rimtas gamintojas, paskutiniu metu ne juokais sunervino. Na įsivaizduokite. Ateinu aš dirbti dizaineriu į kokį pvz. „AvtoVAZ“, man direktoriai duoda užduoti sukurti naujos “Lados” dizainą, o aš jiems iškart sakau – “chebra, duokit man flamiką, tuoj papiešiu, tikrai žinau, kad Rusijoj toks dizainas eis” ir pavarau:

Turbūt visi įsivaizduojat galimą užsakovų reakciją. O tai kaip tada vertinti naująjį „Ford Focus Electric“? Dar tegul dizaineris pasako, kad jam taip gavosi netyčia ir jis „Astono“ nėra matęs gyvenime (primenu, kad „Aston Martin“ priklausė „Ford“). Vien dėl to panašumo man „Focus Electric“ atrodo nieko vertas, nors technologiškai jis lyg ir visai intelektualus. Užuojauta „Fordui“ dėl jų impotencijos…

Ar tik man vienam čia panašu?

Nors tam pačiam „Aston Martin“ akmenų irgi galiu primėtyti sočiai. Gamintojas, turintis savo istorijoje tokius daiktus kaip „DB4“ turėtų atsakingiau elgtis su savo modelių gama. Nes naujausias jų projektėlis „Cygnet“ („Toyota iQ“ klonas) juokina dar stipriau nei „Focus Electric“. O kur dar tas jų naujas šūkis „Power, Beauty & Soul” žibantis prietaisų skydelyje. Didesnio absurdo sugalvoti turbūt neįmanoma… Identiteto krizė. Totali.

Ką "Toyota" ir "Aston Martin" turi bendro? Nieko. Na, išskyrus bendrą automobilį (spuogą).

Tagged , , , , , , , ,

Things will never be the same again

Nenoriu, kad šio rašinėlio pradžia skambėtų kaip kokio homo sovieticus dėjavimai apie auksinę praeitį, kurioje viskas buvo geriau – ir kotletas skanesnis, ir degtinė gardesnė, ir panos gražesnės. Bet nuo lengvos nostalgijos nepabėgsiu.

Šiuolaikinė žiniasklaida su savo x-baitinias tinklais sugeba akimirksniu informuoti visomis dominančiomis temomis ir tas ne visada yra gerai. Taip, tu gali žinoti daugiau/greičiau/išsamiau, bet kuo gi tave žmogau nustebinti, jeigu tu viską jau žinai? Nuo šių laikų pramoninių paparacių nuslėpti naujus serijinius gaminius sugeba turbūt tik Steve Jobs, o automobilių gamintojai apie tai jau net nesvajoja…

Ir apie ką aš čia? Apie tai, kad automobilių parodos jau niekada nebus tokios kaip anksčiau. Įvardinkit jūs man, mielieji, bent vieną serijinį modelį, kuris pirmą kartą buvo parodytas šiemetinėje Paryžiaus „Mondial de l’automobile“. Taip, parodos rengėjai savo puslapyje gražiai išvardino visas pasaulines naujienas, bet realybė tokia, kad visos jos (su nuotraukomis) automėgėjų forumuose jau buvo išnarstytos skersai ir išilgai. Serijinis modelis blogas tuo, kad jį prieš paleidžiant reikia išbandyti įvairiomis sąlygomis, o kur gi tu dabar pasaulyje rasi tokią vietą kur galėtum prasukti kokį milijoną km (gamintojai deklaruoja, kad tiek pravažiuoja bandydami naujus modelius) nepastebėtas. Turbūt, net ir kas antras eskimas ar papuasas jau turi mano minėto dėdės prietaisą su kuriuo gali akimirksniu įdėti į internetą tai, kas netikėtai pasirodė jo akiratyje.  Nors, dažniausiai viskas būna dar paprasčiau. Naujo modelio kūrime dalyvauja šimtai žmonių ir beveik visada atsiranda bent vienas, kuris paplatina internete turimą informaciją – kartais tik atskirų dalių fragmentus, o kartais ir visai geros kokybės viso automobilio nuotraukas. Gamintojas, supratęs, kad intrigos jau neišlaikys, tokiu atveju suskumba pats kuo greičiau išleisti oficialų spaudos pranešimą su naujo modelio fotografijomis. Nors, žinant dabartinių marketingistų vingrybes, negalima atmesti prielaidos, kad keletas nuotraukų, dar prieš oficialų pristatymą, būna tyčia nutekinamos kaip “spy photo” idant ilgiau išlaikyti susidomėjimą “labai slepiamu” modeliu.

Tikrų naujienų vaidmuo parodose dabar liko tik konceptams, kurie aišku įdomūs, bet tai jau kito rašinio tema. O man belieka kapstytis archyvuose, kad dar kartą prisiminti serijinius modelius, kurie buvo pristatyti Paryžiuje ir patraukė visų dėmesį. Šiaip ar taip, tai yra seniausia pasaulyje autoparoda (ištakos siekia dar 19 a.!) taigi tų tikrų pasaulinių premjerų čia būta pakankamai. Prancūzai čia beveik visada pristatydavo naujus modelius, o iš jų turbūt įsimintiniausias buvo 1955 m. „Citroen DS“, kuris „pakeitė visą automobilių industriją per naktį“ ir šalia kurio „visi kiti automobiliai staiga tapo pasenę“. Italai ar vokiečiai retkarčiais taipogi atveždavo naujienų – dar 1936 m. Paryžiui buvo pristatytas „peliukas Mikis“ „Fiat 500 Topolino“, o 1974 m. ir 1976 m., atitinkamai, „VW Golf“ ir „Audi 100 C2“ (nors šią informaciją dar reiktų patikrinti). Net ir 20 a. pabaigoje autopramonė dar sugebėdavo išsaugoti paslaptis: štai 1992 m. pristatytas mažasis vienatūris „Renault Twingo“ sukėlė šiokią tokią revoliuciją savo segmente – norint panašių pavyzdžių būtų galima surasti ir daugiau.

O dabar? Iš serijinių nieko naujo – „Peugeot 508“, „Mercedes CLS“, „Range Rover Evoque“, „Citroen DS4“, „BMW X3“ – visi matyti, o kai kuriuos jų jau gal net ir Lietuvos dileriai turi.

Bet nesupraskit neteisingai. Ant parodos aš nevarau. Esu buvęs tik Londono „British Motorshow“, kuri toli gražu netraukia iki Paryžiaus ar Frankfurto lygio, bet ir ten buvo visai gerai. Vien ko verta galimybė tiek automobilių pamatyti vienoje vietoje, plius dar visokios pramogos (simuliatoriai, kartingai, „Pixar Cars“ stendas vaikams ir pan.) ir „special exhibits“, kurių ekspozicijos (2006 m. Paryžiaus parodos pvz.) kai kam gali būti įdomesnės ir už pačią parodą.

Taigi į Frankfurtą, Paryžių ar Ženevą kažkada reikės būtinai nuvažiuot, bet prieš tai dar laukia šitas ir šitas.

P.S. Nuotraukoje – “Renault Twingo” pristatymas Paryžiaus parodoje 1992 m. Šaltinis “Renault”.

Tagged , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar