Tag Archives: fiat 500

Kaip ir išankstinė “Cars 2” apžvalga (2/2)

Taigi, žadėtasis veikėjų sąrašas (in alphabetical order). Bus ne visi, keliolika mažiau įdomių praleidau.

“Acer” (“AMC Pacer”) ir “Grem” (“AMC Gremlin”) – esu rašęs apie juos “Istorijose” tai labai neišsiplėsiu. Abu, kaip Amerikai, labai kitoniški ir abu savaip žavūs – “Pacer” netgi visai gražaus dizaino ir tikrai vertas kolekcininkų dėmesio. Jei jums 13 metų tai aišku visai nesenai būsite matę tokį (čia pagrindinė Rebecca Black konkurentė).

“Chauncy Fares” ir “Topper Deckington III” – na šiti lietuviams jau turbūt labiau pažįstami nei Gedimino pilies bokštas.

“David Hobbscap” – kas gi kitas jei ne penkiasdešimtmetį ką tik atšventęs “Jaguar E-Type”. Aišku, paminėtas ir pas mane.

“Fillmore” – irgi jau apdainuotas (1,2).

“Finn McMissile” – lyg ir neturintis realaus automobilinio atitikmens herojus. Pamatęs nuotrauką pirmąkart, iš pirmo žvilgsnio pagalvojau, kad čia “Volvo P1800” su keistais ūsais. Nepaisant visos savo galybės “Pixar” turbūt nesugebėjo susitarti su “Aston Martin” – čia juk turėjo būti James Bond “DB5”!

“Sgt. Highgear” – na turbūt irgi niekam nieko aiškinti nereikia. Automobilis, be abejo, “karališkasis” “Land Rover Defender”.

“Kingpin Nobunaga” – primena, kad Japonija “šiek tiek” kitokia nei kitos šalys ir automobiliai čia kitokie.

“Lewis Hamilton”. Na Liuisui matyt buvo kokie 5 metai, kai jis pirmą kartą pamatė “Cars”, taigi vaikinas pats įsiprašė į “Cars 2”. Siluetas lyg ir “McLaren MP4-12C” (marketingo skyrių, atsakingą už pavadinimų kūrybą jie turbūt atleido…). Galbūt Liuisas filmui paskolino ne tik vardą, bet ir balsą? Aišku, mūsų kinuose to nesužinosime.

“Lightning McQueen” – kokia jo rolė filme turbūt žinote, o šiaip jis neturintis realaus analogo, tačiau simbolizuojantis amerikietišką “Nascar” fenomeną (mes to niekada nesuprasim). “Karalius” iš pirmojo “Cars” irgi iš ten pat.

“Lizzie” – taip, čia “Ford T” – pirmas masinis automobilis ir dėl to ne kartą paminėtas pas mane.

“Luigi” – 1957 m. “Fiat 500”. Jie su “Mini” turbūt yra gražiausi mažyliai ever.

O “Cars 2” pasirodys ir “Luigi” giminės – “Mama Topolino” (lyg ir kažkokios kėbulų atelje gaminta “Fiat 500” versija) ir “Uncle Topolino” (“Fiat 500” pirmtakas). Vis dar neatsisakau minties kada nors turėti 1957 m. “500”.  Personažas filme buvo puikiai įgarsintas Andriaus Žebrausko (tikiuosi, kad antroje dalyje jis irgi bus) – frazės “Ar tu pažįsti daug Ferrari?” ir “Luidži domina tik Ferrari” jau tapo ne mažiau kultinės nei “a gdie kampot?”. Be abejo, neapsieisim ir be “Guido” (jis – tai kažkoks improvizuotas keltuvas).

“Mack” – amerikietiška greitkelių svajonė įkvėpta “Freightliner”.

“Mater” – “bruolis šaunuolis” mūsų variante, neturintis realaus analogo, tačiau įkvėptas automobilių iš to pačio įrašo.

“Max Schnell” – “Mercedes CLS” ir tiek.

“Miles Axlerod” – gal kokteilis iš šito ir šito? (Čia buvęs “LEGO” dizaineris pasidarbavo automobilių fronte).

“Professor Z” – o čia gi pokarinė vokiečių “motokaliaska” “Zundapp Janus” (labiau vienodą priekinę ir galinę dalį turbūt galime rasti tik pas traukinius).

Na ir kaip gi apsieiti be karališkosios šeimos. Karalienės šaržas ypač vykęs, taip, kaip “Fiat 500 Topolino” turėjo akivaizdžiai nematomą, bet visiškai jaučiamą analogiją su Mickey Mouse, taip šitas tiesiog ant kaktos turi užrašą – “Elizabeth II”. Princas – “Bentley Continental GT”.

“Sally” – “Porsche 911”, 2002 m. metų modelio.

“Sarge” – mano mylimas “Willys MB”.

“Tomber” – interpretacija “Reliant Robin” tema?

Na štai kaip ir viskas, kaip minėjau, liko ir neaptartų herojų, tačiau dėl to tik smagiau bus nueiti į kino teatrą. Taigi, laukiam Rugpjūčio 3 (5) d.!

Tagged , , , , , , , , , , , , , , ,

Biurokratai užknisa

Iš anksto perspėju – tai nebus joks išsamus tyrimas su krūvos medžiagos analize ir visokiais hipotezių įrodymais. Kaip jau ne kartą esu rašęs, blogo formatas tuo ir geras, kad gali rašyti tai kas šauna į galvą ir, be abejo, būti visiškai subjektyvus (ir neišsamus). Savo šiandienine rašliava bandysiu lengvai užkabinti negerą dalyką, kuris jau tampa tendencija ir dėl to ima užknisti. Taigi, šiandieninė tema yra automobilių ekonomija ir ekologija, kuri, kalbant apie naujus automobilius, šiuo metu yra bene svarbesnė už visokias arklio galias, dizainą ar kokybę. Visiškai nenoriu pasakyti, kad ekonomija ir ekologija yra blogi dalykai. Normalių šalių siekis mažinti išmetamą į aplinką CO2 yra labai sveikintinas ir automobiliuose jis yra labai stipriai realizuojamas. Gal net, sakyčiau, per stipriai. Daugumoje ES šalių su CO2 išmetimu yra susieti automobilio registracijos, kelių ar kitokie mokesčiai ir tai atrodytų labai protinga jei ne vienas “bet”.

Štai pvz. Anglijoje automobiliai išmetantys iki 130 g./km CO2 nemoka jokio metinio mokesčio, o išmetantys nuo 151 g/km iki 165 g/km moka papildomus 165 svarus kasmet, nekalbant aišku apie dar didesnius teršėjus. Panašios sistemos galioja ir kitose “išsivysčiusiose” ES šalyse, o mes irgi neilgai būsim “atsilikeliai” – nuo 2016 m. visos ES narės privalės taikyti apmokestinimą pagal CO2. Ir kas čia blogo? Ogi visiškai nieko. Jei jau pasaulio žalieji taip nutarė tai tebūnie. Be to, žinant, kad CO2 išmetimo ir kuro sąnaudų priklausomybė yra beveik linijinė viskas išvis atrodo idealu: jei saugai mūsų planetą ir važinėji su kokiu “Prius” – nemoki nieko, o jei kas dieną į darbą važiuoji su “Hummer” – turi papildomai susimokėti. Lyg ir viskas socialiai teisinga ir t.t. Tačiau, grįžtu prie to “bet”. Kadangi CO2 įtakoja automobilio turėjimo kaštus, natūralu, kad visi gamintojai siekia gaminti kuo mažiau CO2 išmetančius automobilius (ir mažiau degalų vartojančius). Ir, tame aišku, nėra nieko blogo, kol nepradedi kapstyti giliau. O va su sąnaudų (ir CO2) matavimu ir prasideda niuansai. Kaip žinia, kuro sąnaudos automobilyje yra labai abstraktus dalykas. Vien sąnaudos “užmiestyje”, net esant fiksuotam greičiui gali būti labai stipriai įtakojamos įvairių faktorių – oro temperatūros, kelio dangos, kelio aukštingumo, vėjo ir pan. O dar didesnė mįslė yra sąnaudos “mieste”. Mieste tai kokiam? Londone per kamštį ar Rokiškyje, kur yra 3 šviesoforai (niekaip nesiekiu diskriminuoti Rokiškio – šviesoforų ten turbūt yra daugiau, o taip parašiau tik tam, kad palyginimas būtų įtikinamesnis).

Be abejo, kad  išvengti tokių interpretacijų šie testai yra reglamentuoti ir viskas lyg turėtų būti OK. Tačiau kas galėtų paneigti, kad gamintojai kurdami variklius/variklių valdymo programas nesistengia jų adaptuoti būtent tokiam testui, o realios kuro sąnaudos (ir CO2 išmetimas) lieka kažkur nuošaly. Skamba kaip sąmokslo teorija? Tik tol, kol pagalvoji kad tokia adaptacija gali padėti įgauti lemiamą pranašumą prieš konkurentus ir įgalinti parduoti pvz. papildomus 50.000 automobilių Europoje per metus. Visas tas gamintojų gudravimas turi ir apibūdinimą – “cycle beating” – pagūglinus galima rasti ir daugiau info apie tai. O viso ko pasekoje, gaunasi tokia situacija, kad vartotojas nusipirkęs superduperekonomišką mažuliuką “Fiat 500” staiga supranta, kad jis srebia daugiau nei “BMW 530d”.

Yra niuansų ir su oro kondicionieriumi – niekur neradau ar testuojant jis turi būti įjungtas ar ne. O visokių hibridų testai kelia dar didesnius klausimus – juk jei hibridas testą pradeda pilnai įkrautu akumuliatoriumi tai jo sąnaudos bus tikrai mažesnės nei akumuliatoriui esant tuščiam. Arba elektromobilių nulinis CO2 traktavimas. Taip CO2 jie patys neišmeta, bet kas žino kaip ta elektra pagaminta? Kažkur net buvo tyrimas, kad elektrą gaminant iš iškastinio kuro CO2 išmetama panašiai kiek jo išmestų ekonomiškas dyzelinis automobilis.

Ką aš siūlau? Ogi labai paprastą ir genialų sprendimą. Tik, deja, sunkiai realybėje įgyvendinamą. Jei jau CO2 išmetimas priklauso nuo sudeginto kuro kiekio, tai kodėl to mokesčio tiesiog neįskaičiuoti į kuro kainą. Kiek sudeginai kuro, tiek ir sumokėjai. Nes dabar gaunasi kad jei turi kokį baisiai ekologišką automobilį (su mažu CO2 išmetimu) gali su juo nuvažiuoti nors ir kelis šimtus km kas dieną – vistiek CO2 mokesčio nemokėsi. O štai jei turi kokį “Ferrari” ir su juo nuvažiuoji vos 1000 km į metus vis vien turi mokėti 1000  eurų ar svarų siekiantį metinį CO2 mokestį… Bėda tik tame, kad kuro kainos Europoje taip apaugintos visokiais akcizais, kad tokio metodo jos jau nebepakeltų.

O mums, išvis, tas apmokestinimas dar nė motais, bet, kaip minėjau, laukti jau liko nebeilgai. O kas dėl realių sąnaudų, tai pvz. Britanijoje yra visai nebloga iniciatyva – galite ir savo bolidus pasitikrinti (tik susiraskit MPG konverterį).

Nepaisant visko, šio daikto labiau norėčiau nei "530d"

Tagged , , , , , , , , ,

Things will never be the same again

Nenoriu, kad šio rašinėlio pradžia skambėtų kaip kokio homo sovieticus dėjavimai apie auksinę praeitį, kurioje viskas buvo geriau – ir kotletas skanesnis, ir degtinė gardesnė, ir panos gražesnės. Bet nuo lengvos nostalgijos nepabėgsiu.

Šiuolaikinė žiniasklaida su savo x-baitinias tinklais sugeba akimirksniu informuoti visomis dominančiomis temomis ir tas ne visada yra gerai. Taip, tu gali žinoti daugiau/greičiau/išsamiau, bet kuo gi tave žmogau nustebinti, jeigu tu viską jau žinai? Nuo šių laikų pramoninių paparacių nuslėpti naujus serijinius gaminius sugeba turbūt tik Steve Jobs, o automobilių gamintojai apie tai jau net nesvajoja…

Ir apie ką aš čia? Apie tai, kad automobilių parodos jau niekada nebus tokios kaip anksčiau. Įvardinkit jūs man, mielieji, bent vieną serijinį modelį, kuris pirmą kartą buvo parodytas šiemetinėje Paryžiaus „Mondial de l’automobile“. Taip, parodos rengėjai savo puslapyje gražiai išvardino visas pasaulines naujienas, bet realybė tokia, kad visos jos (su nuotraukomis) automėgėjų forumuose jau buvo išnarstytos skersai ir išilgai. Serijinis modelis blogas tuo, kad jį prieš paleidžiant reikia išbandyti įvairiomis sąlygomis, o kur gi tu dabar pasaulyje rasi tokią vietą kur galėtum prasukti kokį milijoną km (gamintojai deklaruoja, kad tiek pravažiuoja bandydami naujus modelius) nepastebėtas. Turbūt, net ir kas antras eskimas ar papuasas jau turi mano minėto dėdės prietaisą su kuriuo gali akimirksniu įdėti į internetą tai, kas netikėtai pasirodė jo akiratyje.  Nors, dažniausiai viskas būna dar paprasčiau. Naujo modelio kūrime dalyvauja šimtai žmonių ir beveik visada atsiranda bent vienas, kuris paplatina internete turimą informaciją – kartais tik atskirų dalių fragmentus, o kartais ir visai geros kokybės viso automobilio nuotraukas. Gamintojas, supratęs, kad intrigos jau neišlaikys, tokiu atveju suskumba pats kuo greičiau išleisti oficialų spaudos pranešimą su naujo modelio fotografijomis. Nors, žinant dabartinių marketingistų vingrybes, negalima atmesti prielaidos, kad keletas nuotraukų, dar prieš oficialų pristatymą, būna tyčia nutekinamos kaip “spy photo” idant ilgiau išlaikyti susidomėjimą “labai slepiamu” modeliu.

Tikrų naujienų vaidmuo parodose dabar liko tik konceptams, kurie aišku įdomūs, bet tai jau kito rašinio tema. O man belieka kapstytis archyvuose, kad dar kartą prisiminti serijinius modelius, kurie buvo pristatyti Paryžiuje ir patraukė visų dėmesį. Šiaip ar taip, tai yra seniausia pasaulyje autoparoda (ištakos siekia dar 19 a.!) taigi tų tikrų pasaulinių premjerų čia būta pakankamai. Prancūzai čia beveik visada pristatydavo naujus modelius, o iš jų turbūt įsimintiniausias buvo 1955 m. „Citroen DS“, kuris „pakeitė visą automobilių industriją per naktį“ ir šalia kurio „visi kiti automobiliai staiga tapo pasenę“. Italai ar vokiečiai retkarčiais taipogi atveždavo naujienų – dar 1936 m. Paryžiui buvo pristatytas „peliukas Mikis“ „Fiat 500 Topolino“, o 1974 m. ir 1976 m., atitinkamai, „VW Golf“ ir „Audi 100 C2“ (nors šią informaciją dar reiktų patikrinti). Net ir 20 a. pabaigoje autopramonė dar sugebėdavo išsaugoti paslaptis: štai 1992 m. pristatytas mažasis vienatūris „Renault Twingo“ sukėlė šiokią tokią revoliuciją savo segmente – norint panašių pavyzdžių būtų galima surasti ir daugiau.

O dabar? Iš serijinių nieko naujo – „Peugeot 508“, „Mercedes CLS“, „Range Rover Evoque“, „Citroen DS4“, „BMW X3“ – visi matyti, o kai kuriuos jų jau gal net ir Lietuvos dileriai turi.

Bet nesupraskit neteisingai. Ant parodos aš nevarau. Esu buvęs tik Londono „British Motorshow“, kuri toli gražu netraukia iki Paryžiaus ar Frankfurto lygio, bet ir ten buvo visai gerai. Vien ko verta galimybė tiek automobilių pamatyti vienoje vietoje, plius dar visokios pramogos (simuliatoriai, kartingai, „Pixar Cars“ stendas vaikams ir pan.) ir „special exhibits“, kurių ekspozicijos (2006 m. Paryžiaus parodos pvz.) kai kam gali būti įdomesnės ir už pačią parodą.

Taigi į Frankfurtą, Paryžių ar Ženevą kažkada reikės būtinai nuvažiuot, bet prieš tai dar laukia šitas ir šitas.

P.S. Nuotraukoje – “Renault Twingo” pristatymas Paryžiaus parodoje 1992 m. Šaltinis “Renault”.

Tagged , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar