Category Archives: Vizijos ir regėjimai

This is (not) it!

I

Kas pakels uodegą jei ne pats, kaip sakoma. Kaip jau čia buvau rašęs man mašinos kažkaip prilipo nuo vaikystės. Ir visai nemažai laiko praleisdavau jas piešdamas bei skaitydamas pirmuosius lietuviškus automobilinius žurnalus, kurie puikiai atitiko mano, tuometinio dvylikamečio ar trylikamečio vaikino, poreikius. Ai, tiesa, prieš tai dar buvo pradinių klasių patirtis “šviesoforo” būrelyje. TSRS laikais (o gal ir dar keletą metų po to) buvo tokie saugaus eismo konkursai mokyklinukams ir man teko garbė būti mūsų komandos dailininku. Tai buvo labai rimtas užsiėmimas, nes varžytuvių metu, kol komandos draugai porindavo savo žinias apie eismo saugumą, man reikėdavo nupiešti paveikslą pagal ištrauktą bilietą. Nepamenu kas ten buvo tuose bilietuose, tačiau kažkas panašaus į “pėsčiųjų perėja”, “avarija” ir t.t. Kaip į tuos šviesoforininkus patekau nepamenu, bet  didele iniciatyva netryškau, taigi mano darbuose atsispindėdavo protestas ir anarchija, ir, manau, tie darbai buvo visiškas neformatas bendrame fone. Neprisimenu kaip juos įvertindavo komisija, tačiau kai mūsų komanda kažkuriam konkurse užėmė trečią vietą aš pagalvojau, kad jei ne mano piešinys tai turbūt būtume užėmę pirmą.

Vėlesnėse klasėse kaip tylaus maišto formą irgi naudojau mašinų piešimą į sąsiuvinius (kiek pamenu visiškai nepiešdavau tik per istoriją ir informatiką, nes buvo labai geri mokytojai, ir per lietuvių bei anglų kalbas, nes mokytojos buvo senmergės ir neleisdavo užsiimti panašiomis nesąmonėmis – tiesa, kalbas išmokė neblogai). Mano kūriniai tikrai nebuvo vizualiai kokybiški – piešėjas buvau labai vidutinis ir mano darbai man tarnavo kaip idėjinė, o ne meninė išraiška. Tas idėjas dabar visai maloniai prisimenu, nes bepiešiant kildavo tikrai gerų, netgi pranašiškų, minčių. Taip, aš tų piešinių išsaugojęs neturiu ir jų negaliu jums pateikti, tačiau, kaip minėjau, jų meninė vertė menka, o idėjinę vertę galima ir atpasakoti.

Na pvz. dar tada kai “Land Rover” nebuvo pristatęs “Freelander” aš pamaniau, kad būtų visai smagu jei kas nors gamintų mažą SUV – tokį vidutinės klasės nebrangų džipuką su lengvojo automobilio komfortu, bet padidinta prošvaisa ir visais keturiais varomaisiais ratais. Kiek pamenu, tuomet maniau, kad tokį modelį turėtų gaminti “Fiat” ir nupiešiau kažką panašaus į dabartinį “Fiat Sedici”. Ir sutapk tu man šitaip kad po kokių metų “Toyota” išleido pirmą tokios klasės atstovą “RAV4”, o vėliau tais mažais ir vidutiniais SUV susirgo visi masiniai gamintojai. Kita mano mintis sukosi apie keturdurį “Porsche”, man labai patiko “911” taigi pagalvojau kaip būtų krūta turėti normalų keturvietį (ir keturdurį, nes pro dvejas duris juk laipioti nepatogu) “Porsche”. Juk jis būtų beveiks toks pats geras ir greitas kaip “911”, tačiau galėtų sutalpinti ir tavo draugus! Taigi, paeskizavau tuomet kažką “911” formoje su ketveriom durim ir žiūrėk po kokių 15 metelių sulaukiau savo svajonės išsipildymo. Paskui dar buvo mėginimai paslėpti galinių durų rankenėles, kad keturduris automobilis atrodytu neva kaip dviduris – šią mano idėją irgi pavogė beširdžiai autopramonės gigantai. Na, o paskutinis mano darbas buvo “Citroen” tema. Kažkoks lietuviškas autožurnalas paskelbė konkursą, kuriame reikėjo nupiešti ateities “Citroen”. Ilgai aš tuomet sukau galvą ties tais citrinos ševronais, kol sumaniau, kad jie galėtų būti sudėtinė radiatoriaus “grotelių” dalis. Deja buvau naivus ir netikėjau, kad šią mano idėją žurnalas parduos už milijoną “Citroen” koncernui, kuris ja pasinaudojo tik visai nesenai

 

II

Taip jau atsitiko kad šiandien sukanka lygiai metai kai bloginu. Ir tie metai tikrai buvo velniškai įdomūs. Susiradau virtualių bendraminčių, kurie yra puikūs blogeriai ir geranoriški refereriai mano blogui padėję pasiekti gerus naujus skaitytojus (p. Rokiškiui išvis turbūt esu dėkingas už kokią pusę srauto). Įsitikinau, kad blogosfera gali ne tik, kad pakeisti įprastinę žiniasklaidą, bet priversti ją būti tik pilka generinių naujienų tiekėja, net iš tolo neprimenančia spalvingų blogerių pasakojimų. O ir pats bandžiau kiek įmanoma prisidėti prie blogosferos savo rašliavom, kurios, manau, netgi turės šiokią tokią išliekamąją vertę. Kas dar? Nagi nieko. Nenoriu čia kurti jokių graudžių istorijų, bet panašu, kad šį blogą uždarysiu. Taip, patinka man tos mašinos, bet jaučiu kad šis blogas jau turi daugmaž susiformavusį formatą, kurio man jau ima nepakakti. Juk nesinori rašyti penkias žinutes ne į temą ir vieną teminę… Sutinku, gal skamba kvailai kai jautiesi savo paties blogo įkaitu, bet jei taip iš tikro jautiesi tai reikia kažką keisti. Tą supratau prieš kokius du mėnesius ir nėra čia ko slėpti, kad tą laiką tiesiog simuliavau idant pratempti iki gimtadienio (juk koks čia blogas jei net metus neišgyveno). “Blogas automobiliams” liks kaip pirmoji meilė ir prisiminimai apie jį man visada sukels tik geras emocijas. Be to, jis turėtų kažkaip įsipaišyti ir į mano kuklų portfolio, kas man, kaip potencialiam rašytojui bus tik į naudą (turiu tikslą debiutuoti “Verslo Klasėje” ir jį kažkada vistiek pasieksiu – kodėl būtent ten, na gal “not because they are easy, but because they are hard”).

Kas toliau? Kažko pabaiga visuomet yra kažko kito pradžia. Iki kitų metų turbūt paatostogausiu nuo bloginimo ir apsiribosiu G+ platforma, kur dėka #FF (kas nežinot kas tas yra patys kalti – naudokitės G+) tradicijos turiu visai daug friendų, o paskui bus matyt – gal sugrįšiu į areną ir su kokiu nauju blogu. O įrašą baigiu simboliškai. Lygiai prieš metus paminėjau vieną “bloginantį” didžiavyrį, tai šiandien galiu perfrazuoti ir kito (grįžtančio ant scenos) herojaus pasakymą – “buvusių blogerių nebūna”.

Tagged , , , , , , , , , , , , ,

Nauja mados tendencija?

Vasara. Nors jau ir atšalo, galvelė vis vien dar vasariškai tuščia. Taigi ir bloge nieko rimtesnio nesukurpiu. Šiandien tik trumpas pastebėjimas, kuris turi šansų tapti tendencija. Jokia čia ne paslaptis kad automobiliuose, kaip ir visoje kitoje pramonėje, egzistuoja mados. Esu minėjęs rudą spalvą ir aliuminio spalvos intarpus vaire, kuriais dabar užsikrėtė visi. O išvydus atnaujinto “Twingo” nuotraukas kilo įtarimas apie naują virusą. Kol kas simptomai pasireiškė tik keturiems, bet kas gali paneigti, kad šiemetiniame Frankfurte* nepamatysim dar keleto?

"Škoda Yeti" - turbūt pirmasis iš šių keturių gavo tokius pakeltus apvalius žibintus (dienos šviesos ir priešrūkiniai kartu)

 

"Fiat Panda Cross" - čia tos lempelės ne tokios didelės, tačiau labai jau išryškintos apvado pagalba

 

"Nissan Juke" - stilius kitoks, bet bendras vaizdas panašus. Tik čia tie apvalūs žibintai ne priešrūkiniai (jie apačioje), o "normalūs"

 

O čia atnaujintas "Renault Twingo", kuris oficialiai bus pristatytas Frankfurte. "Renault" ir "Nissan" yra bendras koncernas, taigi, be "Juke" įtakos čia turbūt neapsieita

 

* – tiems kas nelabai susijęs su automobiliais: tai didžiausia ir prestižiškiausia autoparoda pasaulyje. Vyksta kas du metus (šiemet vyks 09.15-09.25) ir vokiečių gamintojai joje varžosi kaip niekad. Šiemet “Audi” pastatys netgi trasą! Aš ten dar nebuvau ir šiemet (eilinį kartą) nepavyks nuvažiuoti. Bet kažkada – būtinai.

Tagged , , , , , ,

Nužudyti 911: Vol. 2 (2/2)

Kaip ir žadėjau vakar, šiandien apie pasikeitimus. Prisipažįstu, apie tai, ką rašysiu, aiškios nuomonės neturiu. Tai bus greičiau pasamprotavimai su kukliomis išvadomis. Temelė: amžina gamintojų kova tarp pelno troškimo ir identiteto išsaugojimo. Pavyzdys iš gyvenimo? Na, kad ir „BMW“.

Ilgus metus prisiekinėję meilę vairuotojui ir dėję ant „Audi“ ar „Mercedes“ dabar bavarai nuo jų nelabai ir skiriasi. Čia tik keletas pavyzdžių, kaip “BMW” pasikeitė:

1. Vos prieš 10-15 metų “BMW” inžinieriai aršiai įrodinėjo kaip jie daugiau niekad negamins turbininių benzininių variklių (šiaip „BMW“ vieni iš pirmųjų įkišo turbiną – 1973 m. „2002 Turbo“), dėl jų netolygios galios ir kitų blogybių. Dabar gamoje sunku rasti neturbininį.

2. Tradicinė, ženkliai į vairuotoją pasukta centrinė konsolė irgi buvo apleidus pozicijas (gerai, kad po truputį grįžta atgal).

3. Pikti liežuviai šneka, kad legendinį savo šešių cilindrų vienoje eilėje variklį dėl kaštų taupymo ir ekologijos „BMW“ kai kuriuose modeliuose bandys keisti 4 cilindrų turbininiu.

4. Ir jei tas keitimas dar nepatvirtintas, tai planai gaminti priekiniais ratais vedamus „BMW“ (!) jau skelbiami viešai.

5. Visureigių, kurie irgi nesiklijuoja su tradiciniu „BMW“ įvaizdžiu, čia net nenagrinėsiu, jau dabar jų keturi („X1“, „X3“, „X5“, „X6“) ir planuose dar du. Dar betrūksta, kad „BMW“ pagamintų kokį miniveną, nors ta kryptimi einama.

Kad „BMW“ jau nevienareikšmiškai orientuotas į vairuotoją liudija ir kompanijos lozungo kaita – kelias dešimtis metų naudotas patrakęs „Ultimate Driving Machine“ išleidžiamas atostogų, o į jo vietą stoja blankiai demokratiškas „Sheer Driving Pleasure“. Panašu, kad už keleto metų tikrų vairuotojo automobilių „BMW“ gamoje reiks gerai paieškoti…

Ta SUV manija aišku verta atskiro įrašo ir čia neišsiplėsiu. Tiesiog traktuokim, kad tai epidemija, kuri užtruks ilgai, nes net stiliaus karaliai ruošia savo atstovus (“Alfa” gal bent jau atrodys pusėtinai). O kai pagalvoji apie „Maserati“ arba „Jaguar“ SUV tai išvis bloga darosi (nesijuokit, abu jau planuojami). Velniop tuos marketingistus, kurie sugebėjo įrodyti „Maserati“ ir „Jaguar“ vadams kaip jų markėms prie gamos trūksta „džipuko“… Ar tik neužlips „Jaguar“ dar kartą ant to pačio „X-Type“ grėblio, kai pagalvojo, kad paskubom sulipdę savąją „Ford Mondeo“ versiją duos į kaulus „BMW 3“ ar „Mercedes C“ (dabar „X-Type“ antrinėje rinkoje turbūt kainuoja mažiau už tą patį „Mondeo“). Gerai kažkur skaičiau – “gali apgaudinėti mažai žmonių ilgą laiką arba daug trumpą laiką, bet negali apgaudinėti visų visą laiką”.

Suprantu, dabartiniai pirkėjai stipriai svaigsta dėl SUV ir gamintojams svarbu neprarasti rinkos dalies, bet žibalą į ugnį pila ir godumas. Panašių gabaritų SUV už įprastą automobilį gamyboje tėra kokiais 10-15 proc. brangesnis, o parduoti jį galima net 50 proc. brangiau. Ir kas gi nenori lengvų pinigų?

Reikia dar kvailos mados (a la SUV) aukų? Na kad ir sportinių automobilių gamintojai – „Aston Martin“, „Lotus“, „Lamborghini“ ar iškrypęs „Bugatti“. Markės su solidžia sportine istorija, bet kai sugalvojo, kad reikia padirbėti ties modeliais su ketveriom durim tai visi. Gerai, kad „Ferrari“ kol kas tenkinasi tik keturiom vietom ir keturiais varančiais ratais.

Dar labai užknisa tas „badge engineering“. Taip, gaminant vienatūrius ar mikroautobusus, kuriems išvaizda yra bene paskutinis faktorius, ženkliukus klijuot gali kokius nori. Bet kai italai džiausmingai pristato apie tokius ar tokius projektukus tai apima visiškas liūdesiukas. Negi markės istorija tikrai nieko neverta?

„Mercedes-Benz“ ar „Audi“ irgi ne šventi – modelių gamą plečia bet kokia kaina. Net tokia gerų emocijų markė kaip „Mini“ rizikuoja, tiesa jis bent jau gerai atrodo. Guodžia dar ir tai, kad kompanijos bosai sutarė, jog joks ateities „Mini“ nebus ilgesnis nei 4 m. Nors, žinant “BMW” pavyzdį, gali būti visko.

Bet „BMW“ tai juokas palyginus su identiteto revoliucijos ir pelno troškimo rekordininkais iš Štutgarto. Jau buvo jie pajuokavę su “914” ir “924”. Tiesa, vėliau “924” stipriai pagerėjo ir paskutinis “968” dar ir kaip buvo vertas “Porsche” vardo. Nėra ko pykti ir ant “Boxster“. Manau, kad tai etaloninis modelis ir jį „vargšų 911“ vadina tie, kuriems nepasiekiamas nei vienas nei kitas, arba tie, kurie patys nežino kodėl nusipirko “911”. Taip, kai „Boxster“ pasirodė abejonių gal ir buvo. Sutikite, už 200AG poršą iš Suomijos blogiau gali būti tik folksporšas su mikroautobuso varikliu (“924”). Tačiau praėjo vos metai ir jis susirinko visus geriausių roudsterių prizus, o dabar išvis yra arti idealo. Neramina kiti dalykai. 2002 m. pasirodęs „Cayenne“ vis dar geria vaistus nuo atmetimo reakcijos (tiesa, naujam modeliui, jei ne dyzelinė versija, vaistų dozės reiktų mažesnės). Prieš porą metų pristatytas keturduris „Porsche Panamera“ irgi sukėlė įvairių minčių. Bet jis dar labai geras, lyginant su tuo kas laukia ateityje. Mažas roudsteris ant Golfo bazės dar puse bėdos, kai pagalvoji, kad “Porsche” gamins “Audi Q5” kloną “Cajun”. Jei taip ir toliau, tai sulauksim ir “Jetta” sedano su “Porsche” ženkliuku ir 2X kainos koeficientu.

Suprantu, norinčių važinėti su „Porsche“ ženklu yra masė ir panorėję vokiečiai iki 2018 m. laisvai pardavinės planuojamus 200.000 (dabar parduoda kiek virš 50.000) vienetų per metus, kurių dauguma turbūt bus „Audi“ ar „VW“ klonai.

Klausimas Nr. 1: kiek geras tas mašinas pavyks padaryti (žr. citatą prie “X-Type”)?

Klausimas Nr. 2: ar kai visi jūsų kaimynai turės “Porsche” jūs dar norėsite “911” ar “Boxster”?

Klausimai Nr. 3: ar tokiam pelningų pardavimų fone „911“ neatrodys kaip nereikalinga relikvija, o dar ir brangi gaminti? O jei bus pataupyta ant “911” ko verta (ilgainiui) taps pati markė?

Scenarijus “Nužudyti 911 Vol. 1” vos neišsipildė 1980 m., kai jau turėdami metų automobilio laureatą ir šiaip puikų Gran Turismo – „928“ vokiečiai rimtai sprendė apie „911“ pabaigą. Maždaug, kam reikalinga tokia archaiška mašina? Tą kartą susiprotėjo, bet ar nebus Vol. 2?

Na taip, iš kitos pusės pažvelgus, tas identitetas dalykas sudėtingas. Na, kad ir prestižo dievas – „Mercedes“. Šimtą devyniasdešimtąjį per visą jo karjerą ant konvejerio lydejo abejonės dėl jo „tinkamumo“ „Mercedes“ gamai. Tik antros kartos „C klasė“ atsikratė nepilnavertiškumo kompekso, o kai kurie žmogėnai dar iki šiol į “C” įtariai žiūri – neva „Mercedes“ turi gaminti tik limuzinus. Nors man “C” tikrų tikriausias Mersas. Arba „BMW“. Ar šitas (išgelbėjo kompaniją nuo bankroto) jums panašus į „Ultimate Driving Machine“? „Audi“ po karo išvis grabus gamino ir tik per paskutinius 15 metų įšoko į premium klasę. Tokių, „nevertų“ kompanijos vardo modelių rastum kiekvieno gamintojo retrospektyvoje.

Bet… Kaip būtų gražu, simboliška ir romantiška, jei “XJ” būtų išsaugojęs tuos dvejus bakus…

Tagged , , , , , , , , , , , , , , ,

Naujieji laikai

Šis žodžių junginys man visada primins šitą, bet šį kart ne apie tai – jei automobiliai yra mano pagrindinis užsiėmimas ir Nr.1 interesas, tai kiną laikyčiau hobiu, juo domiuosi nereguliariai ir visiškai nesiekiu kažkokio eksperto statuso. Kaip ten bebūtų apie kiną reiks šiais metais būtinai parašyti.

Sveikinu jus, mielieji, su naujaisiais 2011. Kaip nekeista, jų sulaukėm, taigi, manau, sulauksim ir apokaliptinių 2012.

Metų pradžioje, kai visi, tradiciškai pamąstome apie tai kas mūsų laukia ateityje ir kaip pasikeitė pasaulis, ir aš prisiminiau vieną nutikimą.

Kas domisi automobiliais (arba kompiuteriais) turbūt prisimins prieš kiek daugiau nei dešimtį metelių įvykusį žodžių karą tarp “General Motors” ir “Microsoft”. Darau copy/paste iš pirmo pasitaikusio šaltinio (tų šaltinių labai daug, nes istorija yra patekusi į begalės puslapių humoro skiltis):

——————————————————————–

Vienoje kompiuterių mugėje (ComDex) Bill Gates lygindamas kompiuterių ir automobilių pramonę pasakė tokį pareiškimą: Jei “General Motors” taip pat būtų ištobulinę technologijas kaip kompiuterių industrija, tai mes šiandien visi važinėtumėm automobiliais, kurie kainuoja 25 dolerius, o su 1 galonu benzino nuvažiuotų 1000 mylių.

Kaip atsakymą į šį pareiškimą GM vadovas p. Welch astsakė štai taip:

Jei GM būtų išvysčiusi tokias technologijas kaip “Microsoft”, tai mes važinėtumėm automobiliais, kurie pasižymėtų tokiomis savybėmis:

1. Jūsų automobilis be jokios aiškios priežasties dukart į dieną patirtų avarijas.

2. Kiekvieną kartą, kai linijos gatvėse būtų naujai nužymimos, reikėtų pirkti naują automobilį.

3. Kartkartėmis automobilis greitkelyje be jokios priežasties tiesiog užgestų, bet tai butu laikoma normaliu dalyku, variklis būtų užvedamas ir važiuojama toliau.

4. Atliekant tam tikrus manevrus, kaip pvz. posūkį į kairę, automobilis užgestų ir daugiau nebeužsivestų. Reikėtų pirkti naują variklį.

5. Automobilyje būtų galima sėdėti tik vienam žmogui, nebent nusipirktum “Car95” arba “CarNT”. Bet tada reikštų mokėti už kiekvieną sėdynę atskirai.

6. “Macintosh” gamintų automobilius, kurie naudoja saulės energiją, yra patikimi, penkis kartus greitesni ir du kartus lengviau valdomi, tačiau važinėtų tik 5 procentais kelių.

7. Tepalo kontrolės lemputė, perspėjamosios temperatūros ir akumuliatoriaus lemputės būtų pakeistos viena perspėjamąja lempa: “Esminis variklio gedimas”.

8. Naujos sėdynės reikalautų, kad visų keleivių būtų vienodas užpakalio dydis.

9. Oro pagalvė prieš suveikdama paklaustų: “Ar jūs įsitikinęs?”

10. Kartais automobilis be jokios matomos priežasties jus užrakintų viduje. Atsirakinti būtų įmanoma tik panaudojus tokią kombinaciją: vienu metu reikėtų traukti už durelių rankenėlės, sukti degimo raktelį ir viena ranka laikytis už radijo antenos.

11. GM verstų jus kartu su kiekvienu automobiliu pirkti firmos “Rand McNally” (GM dukterinė firma) žemėlapių paketą, net jei jums šitie žemėlapiai nereikalingi ar nepatinka. Jei jūs šitos papildomos įrangos atsisakytumėte, automobilis iškart taptų 50 procentų lėtesnis (arba daugiau). Be to, dėl šios priežasties GM taptų teisminio nagrinėjimo objektu.

12. Kiekvieną kartą, kai GM pristatytų naują automobilį, vairuotojai turėtų iš naujo mokytis vairuoti, kadangi visi įrenginiai ir jungikliai automobilyje būtų visai kitoje vietoje, lyginant su ankstesniais modeliais.

13. Norint užgesinti variklį reikėtų spausti mygtuką “Start”.

——————————————————————–

Be abejo, pranešimas buvo nestokojantis ironijos ir gerokai hiperbolizuotas. Tačiau, stebint tendencijas ima panašėti, kad daugelis punktų, vienaip ar kitaip, artimiausiu metu išsipildys. O kai kurie jau yra ir dabar. Na, pvz Nr. 3 – taip, čia jis paminėtas kaip neigiamas dalykas, tačiau kažkokioj formoj jis egzistuoja jau senokai, o be to yra vis tobulinamas, kad mažinti CO2 išmetimą.

Nr. 7 – visi jau eina link to. Ilgainiui, manau, masiniuose automobiliuose bus tik du pranešimai apie gedimus – “stop” jei negali važiuoti, ir “service” jei važiuoti dar gali, tačiau ASAP turi užsukti į servisą.

Nr. 9 – jei bandytume interpretuoti, tai priekinė keleivio pagalvė daugelyje modelių yra atjungiama (sodinant vaiką kėdutėje prieš važiavimo kryptį). O, įdomiausia, kad saugumo etalonas “Volvo”, laikinai, net buvo išbraukęs priekinę keleivio oro pagalvę iš standartinės įrangos – ir tai įvyko vos prieš kelis metus. Greičiausiai tai nutiko dėl JAV vartotojų kur koks užsimiegojęs amerikietis pasodino vaiką neatjungęs pagalvės, o paskui apkaltino gamintoją ir taip sukėlė teisinį precedentą (nors čia tik mano pamąstymai, reiktų pasikapstyti giliau). Futuramiškai mąstant, ateityje automobilis, išėmus vaiko kėdutę ir atsisėdus keleiviui ims ir paklaus – “ar jūs norėsite naudotis oro pagalve?”

Nr. 11 – juokas juokais, bet GPS jau pradeda kištis į automobilio valdymą – “Satellite navigation influences gear shift strategy”.

Nr. 12 – kiekvienas kas pirmą kartą įsėdo į kokį naują užbumbasintą “S600”, “A8” ar “750” paliudys.

O visų juokingiausias yra Nr. 13. Galėjo p. Welch pasidomėti, nes jau tada šios technologijos buvo, o dabar standartas beveik kiekviename aukštesnės klasės automobilyje.

Panašu, kad ne tik pranašauti, bet ir juokauti reikia atsakingai.

Be to, praėjus vos 10 metų nuo to apsižodžiavimo “Windows” pamažu tampa  automobilių standartine įranga. “Google” automobilyje jau irgi nieko nestebina. Belieka konstatuoti faktą, kad automobilio ir asmeninio kompiuterio jungtuvės jau įvyko. Kas toliau?

Gerų metų visiems!

Tagged , , , , ,

Aš kaip ponis


1964 m. "Mustang" reklama. Šaltinis "Ford".

Jei jau Egiukas visiems apsiskelbė kad yra kaip žąsis, tai aš šiandien būsiu kaip ponis. Ir pagrįstai tikiuosi, kad toks „šokiruojantis“ mano posto pavadinimas „priblokš“ visą Lietuvą ir garantuos man adekvačią vietą naujienų portaluose.

Bet apie ponius kiek vėliau. Pradžiai apie automobilių kėbulo tipus (nors su poniais tai šiek tiek susiję). Man, kaip ir visiems daugiau ar mažiau besidomintiems automobiliais, labai įdomu stebėti automobilių kėbulo tipų kaitą – vienų iškilimą, kitų smukimą, naujų atsiradimą ar senų išnykimą. Naujieji Europos užkariautojai, be jokios abejonės, yra vienatūriai (dar vartojamas toks terminas kaip monospace, bet turbūt tik prancūzai taip vadina) ir nedideli visureigiai. Abu jie į tradicinę automobilio tipų klasifikaciją nelabai ir įsipaišo, nes pagal tradicinius kėbulo tipažus gali būti tiek hečbekai, tiek universalai (bet šį kartą į tokius niuansus nesigilinkime). O jei vienatūrį įsivaizduotume įvairaus mastelio, tai Europą paskutiniais dešimtmečiais jis okupavo stipriai.

Nedidelių vienatūrių klasėje „Citroen C3“, „Nissan Note“, „Opel Meriva“ gerokai apstumdė panašaus dydžio hečbekus, vidutiniųjų segmente net ir Mersas su „B“ klase stojo šalia ilgamečių lyderių „Renault Scenic“ ir „Citroen Picasso“ (šiame segmente konkurencija žiauri – savo modelius turi beveik visi didžiausi gamintojai). Ir didžiųjų klasėje pasiūlymų ne mažiau – „Espace“, „S-Max“, „Galaxy“, „Voyager“, „Sharan“, „807“, tas pats Mersas irgi čia yra su „R“ klase (kuri gal ir neduoda planuoto pardavimų rezultato, bet gamyboje kol kas lieka). O jei dar paminėtume kai kuriuos mini (kad ir tas pats „Renault Twingo“), vidutinės („Fiat Croma“) ir didelės (na kad ir negaminamas nesėkmingas „Renault Vel Satis“) klases automobilius tai gautųsi kad Europa tiesiog susirgus vienatūrių liga.

Ligos priežastys aiškios – vienatūris patogesnis ir talpenis nei įprastas hečbekas, o kainuoja ne ką brangiau*, bet kur jūs matėt pilietį, kuris svaigtų dėl vienatūrio? Taip, tai patogesnė mašina tavo žmonai, vaikui ar šuniui, bet draivo ji tau neduos. Nedidelių miesto visureigių čia neanalizuosiu, draivo jie kažkiek gal ir turi (ypač šitas), bet nelabai klijuojasi su ES politika griežčiausias būdais mažinti automobilių CO2 išmetimą.

O poniai galėtų mus išgelbėti ir gražinti draivą į miestų gatves. Taip, kaip išgelbėjo Ameriką prieš 50 metų. Iki tol čia tik turintys pinigų galėjo važinėti su gražiais kupė, o biedniems teliko dralinti nuobodžius šeimyninius sedanus ar universalus. Bet „Ford“ nusprendė šią klaidą ištaisyti 1964 m. išleisdama „Ford Mustang“. Ir niekam nerūpėjo, kad jis buvo pagamintas ant pigiausio „Ford Falcon“ pagrindo – „Mustang“ atrodė super gerai ir kainavo nedaug. Jo komercinė sėkmė ištraukė „Ford“ iš duobės (kur „Ford“ nusirito po „Edsel“ projekto) ir inspiravo naujos „pony car“ klasės atsiradimą. O šioje klasėje vėliau atsirado vienas už kitą gražesnių automobilių, kurių pavadinimai jau yra tapę legendiniais – „AMC Javelin“, „Chevrolet Camaro“, „Dodge Challenger“, „Mercury Cougar“, „Plymouth Barracuda“, „Pontiac Firebird“. Kiekvieno šių modelių buvo pagaminta keletas kartų, kai kurie yra gaminami iki šiol ar naujai atgimę, ir beveik kiekvieną unikalų modelį būtų galima aprašinėti be galo – visi jie velniškai geri**.

Europoje istorija klostėsi kiek kitaip, gamintojai kupė dizainą labiau siejo su prabanga bei dinaminėmis savybėmis, taigi kupė paprastai kainuodavo daug. Tačiau netrūko ir įperkamų gražuolių – pusiau amerikinis „Ford Capri“, fantastiškai gražus ant vabalo sukonstruotas „Volkswagen Karmann Ghia“ ir jo įpėdinis „VW Scirocco“, „Opel Manta“ ar 1993 m. „Fiat Coupe“ (čia įrašiau tuos, kurie pirmi į galvą šovė, paieškojus būtų galima rasti daug daugiau).

Šiuo metu situacija su įkandamais kupė Europoje ne pati blogiausia ir gal net keičiasi į gerąją pusę. „Honda“ pristatė „CR-Z“, kuris brangokas ir bando savyje suderinti per daug skirtingų savybių, bet vistiek įdomus. Peugeot turi „RCZ“ (tos pačios raidės tik kita tvarka!), kuris taipogi nepigus ir ne toks praktiškas, bet užtat dieviškai gražus (ko vertas vien išgaubtas aerodinamis galinis stiklas). „VW“ reanimavo „Scirocco“, kuris, IMHO, yra labai vykęs. Yra dar visa gausybė storašiknių Coupe-Cabrio su kietais sulankstomais stogais, kurių čia neaptarinėsių bei keletas visai vykusių pseudocoupe (iš tikrųjų tai 3 durų hečbekai) kaip „Megane III Coupe“, „Citroen C4“ ar „Kia Pro Ceed“***. Planuose: „Seat“ lyg planuoja „Leon Coupe“ (nepatvirtinta), „VW“ kažką padarys su „Jetta“, o „Toyota“/„Subaru“ ruošią bombelę su geru užtaisu. Išvada: tiems kas norės persėsti iš nuobodaus hečbeko į gal ir ne tokį patogų, bet daug emocingesnį kupė, yra ir bus iš ko rinktis (čia dar nepaminėjau tokio tipo kupė sutvėrimo kaip „VW CC“ ar mažųjų premium kupė kaip „BMW 1“). O aš naiviai tikiuosi, kad sekantis labiausiai augęs pardavimuose kėbulo tipas bus būtent kupė.

O jei apie Lietuvos realijas – autopliuse (čia ne reklama, manau, kad tai jau bendrinis žodis) aibė įperkamų kupė ir mano simpatijos tiems, kurie turi ar ruošiasi pirkti.

* tas „ne ką brangiau“, beje, ir buvo pagrindinis katalizatorius taip suaktyvinęs vienatūrių gamybą – vieša gamintojų paslaptis yra ta, kad pagaminti vidutinį vienatūrį kainuoja tiek pat kiek vidutinį hečbeką, tačiau parduoti pirmąjį galima 15-20 proc. brangiau

** jų tas gerumas tai net pyktį kelia – nupirkti pusėtino stovio pirmos laidos “Mustang” be 10.000$ kažin ar pavyktų

*** pavadinimą parašiau su klaida specialiai, kažkur turėtų būti apostrofas, bet tiksliai nežinau kur ir net nežadu tikrintis – te prasmenga tie „Kia“ marketingistai tokią painiavą sugalvoję

Tagged , , , ,

Electro-pop

Kai jau esi apsisprendęs, kad rašysi blogą, labai sunku nesureikšminti pačios tos „Pradžios“. Atrodo, kad pradėti, reikia, na taip „su trenksmu“ – galingai, įdomiai, kad paskui ant tos pirmos bangos pasispyręs plauktum greičiau ir aukščiau. Nerašysi juk pirmam įraše, kad koks automobilių gamintojas pradėjo savo modelius dažyti nauja spalva ar pristatė 20AG galingesnę kurio nors variklio versiją. Ir turiu prisipažinti, kad ta pirmoji tema man ilgokai nedavė ramybės, bet, manau, kad pasirinkau teisingai.

Jau keletą metų, o ypač pastaraisiais, dėl to kibirkščiuoja viso pasaulio automėgėjai (nekenčiu to sovietinio mėgėjas, nes anuomet visus kažkuo besidominčius greitai pakrikštindavo mėgėjais, bet man jis čia tinka) ir manau, kad tai neduos ramybės dar keletą (keliolika) metų, kol pamažu neatsistos į savo tikrąją vietą. O, man tas kibirkščiavimas jau dabar atrodo betikslis. Tikrai nesu pranašas, bet, manau, kad pakankamai teisingai įsivaizduoju būsimą scenarijų.

Ir apie ką gi aš čia – aišku, kad apie electro-pop, kuris prieš 30 metų susuko galvas visiems muzikos mylėtojams, o dabar svaigina automobilių pasaulį. Nepatinka man tas furoras, nors tu ką. Nebūsiu originalus pasakęs, kad žmonijai pastoviai reikia triukšmingų naujienų apie bręstančias revoliucijas kurioje nors srityje. Tas pats dabar dedasi ir su elektra automobilių fronte. Girdi, benzininės ar dyzelinės mašinos jau beviltiškai pasenę ir tuoj tuoj jas visiškai išstums modernūs ir pigiai eksploatuojami elektromobiliai (Europa teigia, kad tai įvyks per 20 metų, o Lietuva, kadangi visada priekyje, kad per 10 – „Naujieji Vasiukai“ patys prašosi cituojami, nors iki šios konferencijos man Masiulis ir Kreivys kitų fone visai padorūs ministrai atrodė… ypač man patiko Masiulio „tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno svajonė“). „Ekspertai“ prie viso to dar suskumba pridurti, kad elektromobiliai (turbūt kokio sąmokslo dėka) buvo nepelnytai pamiršti dar prieš 100 metų ir jei visą tą laiką jie būtų buvę tobulinami tai dabar turbūt skraidytų ir pan.

Tik nesuklyskit mielieji. Nesu progreso priešininkas, kaip tik manau, kad elektromobilis yra labai labai geras dalykas, bet tegul meta į mane akmenį tas, kuris teigs, kad elektromobilis gali būti toks pats universalus kaip kurą deginantis jo brolis ir pilnai jį pakeisti. Manau, kad elektra bus efektyvus vaistas perpildytų megamiestų transportui ir ne kurioms specifinėms sritims, bet ne daugiau. Megamiestuose elektromobilių madą jau pradėjo politikai, įvedę aibę lengvatų jų vairuotojams (nemokamas parkavimas, akumuliatoriaus įkrovimas, atleidimas nuo kelių mokesčių ir t.t.), tačiau net ir tokios gausios vaišės kol kas sunkiai prisišaukia naujų narių į elektros mylėtojų būrį. Taip, jau pasirodo visai pakenčiamų „električkų“ – „Nissan Leaf“, „Mitsubishi MiEV“, bet vistiek jos dar nepadoriai brangios, kad priverstų rimtai svarstyti apie įsigijimą. Labai abejoju ar daug kas norės sumokėti 130.000-150.000 Lt už „Golf“ klasės automobilį vien dėl to, kad sutaupytų 15 Lt šimto kilometrų ridai – Didžiojoje Britanijoje „Mitsubishi“ jau pasimokė, kad su kaina nepajuokausi.  Aišku situacija keisis, elektromobiliai taps vis labiau įperkami (tik abejoju ar jie taps pigūs, nes akumuliatoriai sudaro didelę dalį jų kainos ir, manau, yra linkę tik brangti), bet revoliucijos greitai nebus, nes daug klausimų, kurie apspręs tikrąją eksploatacijos kainą vis dar lieka neatsakyti – likutinė vertė, akumuliatorių talpa ir jų įkrovimo bei tarnavimo laikas, eksploatavimas šalto klimato šalyse ir pan.

Be įprasto benzino ar dyzelino jau ir dabar yra alternatyvų – suspaustos CNG ar suskystintos LPG dujos, biodegalai (etanolis senesnis išradimas nei benzinas) ar net vandenilis. Taigi elektra geriausiu atveju lygiom proporcijom įsilies į šia draugiją (prisiminkim kad ir dyzelį, kuris šiuo metu dominuoja Europoje, nors dar prieš 30 metų lengvoms mašinoms buvo ne ką mažesnė egzotika nei dabar elektra). Tiesa, moksliniu požiūriu, jus, gerbiamieji, čia kiek suklaidinau sustatydamas elektrą šalia deginamų kuro tipų – elektra pati savaime nėra energijos šaltinis, o tik energijos perdavimo būdas, bet tikiuos jūs mane supratot. Prie to pačio – kiek keistai atrodo elektromobilių nulinis CO2 vertinimas, kai toli gražu ne visa elektra išgaunama iš „žalių“ šaltinių.

O mano „įsivaizduojamas būsimas scenarijus“ (kuriuo galbūt suintrigavau pradžioje) yra maždaug toks. Išsivysčiusių šalių autoparkas po kokių 15 metų (biodegalų čia neišskiriu, ten kur rašau benzinas bus ir etanolis, o kur dyzelis – biodyzelis):

Maži miesto automobiliai. Apylygėm proporcijom – elektra; vis dar benzinas (dėka modernių 2 cilindrų variklių, apie kuriuos dar reiks parašyti ir kurių atgimimo pradininkas galbūt bus “Fiat”); dyzelinas (tačiau dyzelio dalis turėtų mažėti dėl sunkiai pasiekiamų ekologinių normų) ir LPG (šalyse, kur yra LPG tradicijos).

Vidutiniai automobiliai, vienatūriai. Tas pats, tik prisidės hibridai (kuriais aš kažkodėl netikiu) ir dyzelio dalis bus didesnė.

Vidutiniai, dideli prestižiniai automobiliai, visureigiai. Visko po biškį, bet valdys dyzelis – pasižiūrėkit kad ir dabartines dyzelinių variklių charakteristikas vokiečių premiume. Tiesa, čia bus ir hibridų (dėl mados ir kad atitiktų griežtas CO2 normas – apie šį atitikimą kituose įrašuose) bei turėtų atsirasti ir vienas kitas avangardas a la vandenilis ar pan.

Lengvieji mažieji komerciniai. Panašiai kaip vidutiniai, tik nebus hibridų, nes ne tokie jie efektyvūs kaip gamintojai teigia, o elektra čia bus – ypač pas tuos, kurie važiuoja mažais atstumais. Jau tuoj bus galima įsigyti.

Lengvieji vidutiniai komerciniai, dideli komerciniai. Dyzelis ir dar kartą dyzelis, nes čia reikia efektyvumo, o ne tuščių kalbų (nebent nukreizėjusių politikų šutvė pramuš kokioj Europos šaly elektrinių sunkvežimių projektą). Na dar gal kažkiek CNG. Tiesa, miesto transporte elektra kažkokioj formoj egzistuos (turiu omeny ne troleibusus, tramvajus ar metro), bet labiau dėl deklaruojamos ekologijos nei realios naudos.

Superautomobiliai. Vis dar senas geras benzinas, tačiau vis dažniau su galimybe naudoti etanolį (kuris įgalina pasiekti didesnę galią). Nors elektra čia gali gerokai sudrumsti vandenį – tiek poroje su vidaus degimo varikliais, tiek viena atskirai. Superautomobiliai yra brangūs, taigi čia gamintojai turės erdvės eksperimentuoti su brangiais (ir, savaime aišku, efektyviais) akumuliatoriais, įvairiomis KERS sistemomis ir panašiomis technologijoms, kurios duos realios naudos. Pavyzdys kad ir čia. Nereikia pamiršti, kad elektrinį progresą labai paskatins ir griežtos CO2 normos, nes sportinės mašinos yra amžinos CO2 rekordininkės.

Tai tiek.

Tagged , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar