Tag Archives: Freelander

This is (not) it!

I

Kas pakels uodegą jei ne pats, kaip sakoma. Kaip jau čia buvau rašęs man mašinos kažkaip prilipo nuo vaikystės. Ir visai nemažai laiko praleisdavau jas piešdamas bei skaitydamas pirmuosius lietuviškus automobilinius žurnalus, kurie puikiai atitiko mano, tuometinio dvylikamečio ar trylikamečio vaikino, poreikius. Ai, tiesa, prieš tai dar buvo pradinių klasių patirtis “šviesoforo” būrelyje. TSRS laikais (o gal ir dar keletą metų po to) buvo tokie saugaus eismo konkursai mokyklinukams ir man teko garbė būti mūsų komandos dailininku. Tai buvo labai rimtas užsiėmimas, nes varžytuvių metu, kol komandos draugai porindavo savo žinias apie eismo saugumą, man reikėdavo nupiešti paveikslą pagal ištrauktą bilietą. Nepamenu kas ten buvo tuose bilietuose, tačiau kažkas panašaus į “pėsčiųjų perėja”, “avarija” ir t.t. Kaip į tuos šviesoforininkus patekau nepamenu, bet  didele iniciatyva netryškau, taigi mano darbuose atsispindėdavo protestas ir anarchija, ir, manau, tie darbai buvo visiškas neformatas bendrame fone. Neprisimenu kaip juos įvertindavo komisija, tačiau kai mūsų komanda kažkuriam konkurse užėmė trečią vietą aš pagalvojau, kad jei ne mano piešinys tai turbūt būtume užėmę pirmą.

Vėlesnėse klasėse kaip tylaus maišto formą irgi naudojau mašinų piešimą į sąsiuvinius (kiek pamenu visiškai nepiešdavau tik per istoriją ir informatiką, nes buvo labai geri mokytojai, ir per lietuvių bei anglų kalbas, nes mokytojos buvo senmergės ir neleisdavo užsiimti panašiomis nesąmonėmis – tiesa, kalbas išmokė neblogai). Mano kūriniai tikrai nebuvo vizualiai kokybiški – piešėjas buvau labai vidutinis ir mano darbai man tarnavo kaip idėjinė, o ne meninė išraiška. Tas idėjas dabar visai maloniai prisimenu, nes bepiešiant kildavo tikrai gerų, netgi pranašiškų, minčių. Taip, aš tų piešinių išsaugojęs neturiu ir jų negaliu jums pateikti, tačiau, kaip minėjau, jų meninė vertė menka, o idėjinę vertę galima ir atpasakoti.

Na pvz. dar tada kai “Land Rover” nebuvo pristatęs “Freelander” aš pamaniau, kad būtų visai smagu jei kas nors gamintų mažą SUV – tokį vidutinės klasės nebrangų džipuką su lengvojo automobilio komfortu, bet padidinta prošvaisa ir visais keturiais varomaisiais ratais. Kiek pamenu, tuomet maniau, kad tokį modelį turėtų gaminti “Fiat” ir nupiešiau kažką panašaus į dabartinį “Fiat Sedici”. Ir sutapk tu man šitaip kad po kokių metų “Toyota” išleido pirmą tokios klasės atstovą “RAV4”, o vėliau tais mažais ir vidutiniais SUV susirgo visi masiniai gamintojai. Kita mano mintis sukosi apie keturdurį “Porsche”, man labai patiko “911” taigi pagalvojau kaip būtų krūta turėti normalų keturvietį (ir keturdurį, nes pro dvejas duris juk laipioti nepatogu) “Porsche”. Juk jis būtų beveiks toks pats geras ir greitas kaip “911”, tačiau galėtų sutalpinti ir tavo draugus! Taigi, paeskizavau tuomet kažką “911” formoje su ketveriom durim ir žiūrėk po kokių 15 metelių sulaukiau savo svajonės išsipildymo. Paskui dar buvo mėginimai paslėpti galinių durų rankenėles, kad keturduris automobilis atrodytu neva kaip dviduris – šią mano idėją irgi pavogė beširdžiai autopramonės gigantai. Na, o paskutinis mano darbas buvo “Citroen” tema. Kažkoks lietuviškas autožurnalas paskelbė konkursą, kuriame reikėjo nupiešti ateities “Citroen”. Ilgai aš tuomet sukau galvą ties tais citrinos ševronais, kol sumaniau, kad jie galėtų būti sudėtinė radiatoriaus “grotelių” dalis. Deja buvau naivus ir netikėjau, kad šią mano idėją žurnalas parduos už milijoną “Citroen” koncernui, kuris ja pasinaudojo tik visai nesenai

 

II

Taip jau atsitiko kad šiandien sukanka lygiai metai kai bloginu. Ir tie metai tikrai buvo velniškai įdomūs. Susiradau virtualių bendraminčių, kurie yra puikūs blogeriai ir geranoriški refereriai mano blogui padėję pasiekti gerus naujus skaitytojus (p. Rokiškiui išvis turbūt esu dėkingas už kokią pusę srauto). Įsitikinau, kad blogosfera gali ne tik, kad pakeisti įprastinę žiniasklaidą, bet priversti ją būti tik pilka generinių naujienų tiekėja, net iš tolo neprimenančia spalvingų blogerių pasakojimų. O ir pats bandžiau kiek įmanoma prisidėti prie blogosferos savo rašliavom, kurios, manau, netgi turės šiokią tokią išliekamąją vertę. Kas dar? Nagi nieko. Nenoriu čia kurti jokių graudžių istorijų, bet panašu, kad šį blogą uždarysiu. Taip, patinka man tos mašinos, bet jaučiu kad šis blogas jau turi daugmaž susiformavusį formatą, kurio man jau ima nepakakti. Juk nesinori rašyti penkias žinutes ne į temą ir vieną teminę… Sutinku, gal skamba kvailai kai jautiesi savo paties blogo įkaitu, bet jei taip iš tikro jautiesi tai reikia kažką keisti. Tą supratau prieš kokius du mėnesius ir nėra čia ko slėpti, kad tą laiką tiesiog simuliavau idant pratempti iki gimtadienio (juk koks čia blogas jei net metus neišgyveno). “Blogas automobiliams” liks kaip pirmoji meilė ir prisiminimai apie jį man visada sukels tik geras emocijas. Be to, jis turėtų kažkaip įsipaišyti ir į mano kuklų portfolio, kas man, kaip potencialiam rašytojui bus tik į naudą (turiu tikslą debiutuoti “Verslo Klasėje” ir jį kažkada vistiek pasieksiu – kodėl būtent ten, na gal “not because they are easy, but because they are hard”).

Kas toliau? Kažko pabaiga visuomet yra kažko kito pradžia. Iki kitų metų turbūt paatostogausiu nuo bloginimo ir apsiribosiu G+ platforma, kur dėka #FF (kas nežinot kas tas yra patys kalti – naudokitės G+) tradicijos turiu visai daug friendų, o paskui bus matyt – gal sugrįšiu į areną ir su kokiu nauju blogu. O įrašą baigiu simboliškai. Lygiai prieš metus paminėjau vieną “bloginantį” didžiavyrį, tai šiandien galiu perfrazuoti ir kito (grįžtančio ant scenos) herojaus pasakymą – “buvusių blogerių nebūna”.

Tagged , , , , , , , , , , , , ,

HM

Visą mėnesį iš mano akiračio (tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme) neišėjo “Range Rover”. Ir ne visų krūtuolių lietuvių mėgiamas “Range Rover Sport” (kuris tik visai nesenai gavo deramą interjerą), o didysis, tikrasis “reindžeris” – “Range Rover”.

"Aš nemirtingas"

Mėnuo – netrumpas laiko tarpas ir pats nesuprantu kodėl apie jį iki šiol neparašiau, nes juk automobilis, sutikit, įspūdingas. Nors dėl ko neparašiau žinau. Niekaip negaliu iškristalizuoti savo nuomonės apie šį daiktą ir tai mane jau ima nervinti. Juk šiaip žinau apie jį, kaip ir apie visą “Land Rover” istoriją, nemažai, ir apie visus “LR” modelius turiu aiškią nuomonę, na pvz.:

“Freelander” – iš nevykelio po truputį virsta pusėtinu, tačiau toliau progresuoti bus sunku, nes koją kiša neadekvati kaina – dėl to “frylas” ir lieka mėgiamas tik britų, o likusioje Europoje stipriai gauna į kaulus nuo visokių “X-Trail”, “CR-V”, “RAV4” ar “Tiguan”.

“Defender” – be kompromisų ir be konkurencijos. Absoliučiai archaiškas (na taip, 2007 m. modernizacija tą 1950 m. dvasią interjere beveik sunaikino), tačiau aš jį tiesiog dievinu. Sakyčiau, tai paskutinis tikras visureigis – paprastas, patikimas, pravažus ir, svarbiausia, neprigrūstas visokių nereikalingų gadžetų. O be to, labai gražus (techniniu grožiu su juo lyginasi nebent amerikietiškas WW2 “Vilis”). Patalpinu ir savo straipsnį publikuotą  “Istorijose”, tik jis negalutinės redakcijos tai iš anksto atsiprašau už gramatines ir stiliaus klaidas (nors ir išėjo turbūt neidealus…).

“Discovery 4” – įrodymas, kad norint didelio, komfortiško visureigio galima rinktis ne vien tik iš “Toyota Land Cruiser”. Su atnaujintu interjeru jis tikrai geras, o vidine erdvė žavi – septyniese čia galima susėsti be problemų. O kur dar fantastiškas naujas 3.0 245AG dyzelis (juokas juokais, bet nuo to laiko kai indai perėmė “LR ir “JAG” permainos tik teigiamos, o ir pardavimai sparčiai didėja).

“Range Rover Sport” – vienas geresnių penis enlargement pasiūlymų, kitas gal “X6”?.

“Range Rover Evoque” – aprašytas čia.

Tikroji "Range" vieta, nepaisant prabangos, yra čia

O va štai ties flagmanu “Range Rover” ir sustoju… Galiu parašyti koks nuostabus jo pravažumas (įdomu ar tikrai jo tokio reikia automobiliui už 400.000,- Lt, negi su juo važiuosi į medžioklę?) Arba, kad tai, kaip deklaruoja gamintojas “prabangiausias visureigis pasaulyje”. Sutinku, galbūt prabangiausias su tokiu pravažumu, tačiau su mažesnėmis bekelės galimybėmis panašiai prabangių yra, na kad ir kokie “Audi Q7 V12 TDI” ar “Merc GL 550”. Čia specialiai nepaminėjau kiborgo “G”. Jis netgi labiau unikalus negu “Range Rover”, tačiau jis vertas atskiro įrašo, taigi jį kol kas palikim ramybėj.

1970 m. "Range" vidus - praktiškas ir netgi šiek tiek prabangus

Žvelgiant iš laiko perspektyvos “Range Rover” istorija graži. Nesenai markei sukako 40 metų ir gamintojas tikrai turėjo kuo pasidžiaugti. Pirmasis 1970 m. “Range Rover” tapo tikra ikona. Jo dizainu vėliau gerėjosi daugelis, o įvairūs muziejai ar parodos netgi atrinkdavo jį kaip etaloninį XXa. pramoninio dizaino pavyzdį (pvz. buvo eksponuojamas Luvre). Paskirtis jo irgi buvo aiški, “Defender” (na tada jis dar vadinosi tik “Land Rover”) buvo primityvus ir dėl to labiausiai tiko tik ūkininkams, o “Range” jau turėjo kažką panašaus į interjerą ir rimtą 3.5 V8 po kapotu (tas variklis legendinis, apie jį reiks kažkada parašyti). Na, grubiai (labai grubiai!) tariant, “Range” buvo pagerinta “Defender” versija – lygiai tiek pat praktiška, tik patogesnė ir su varikliu. Aštuntajame, devintajame dešimtmečiuose toks derinys buvo labai geidžiamas ir automobilis ant konvejerio išgyveno neįtikėtinus 25 metus. Aišku, per tuos metus stipriai ir patobulėjo – gavo automatą, ABS, traukos kontrolę, oro pakabą, kitus dalykus ir ribotą “Vogue” versiją. Šis, originalusis, “RR” oldtimer rinkoje labai vertinamas ir kainų mobile.de geriau nė nežiūrėti, į mano temą padorūs egzemplioriai netelpa nei per kur… Antros serijos “Range Rover” (kodas “P38A”) buvo logiška tąsa tik dar labiau orientuota į prabangą ir tuo metu modelis konkurentų praktiškai neturėjo (“BMW”, 1994 m. nupirkę “Rover”, atseit labai stipriai mokėsi kaip gaminti SUV, kol išleido “X5”).

2011 m. - nu niekas nepasakys kad blogai

O ape trečiąjį (dabartinį), einantį nuo 2002 m., aš dabar ir bandau parašyti. Šiaip su juo viskas OK. Ir technologiškai jis pažangus (čia švelniai tariant – iš tikrųjų prifarširuotas tiek, kad sunku įsivaizduoti, tiesiog kibertroninis tankas). Ir “Range” dizaino tradicijos dar šiek tiek jaučiasi, bet kaip, po galais, man jį apibūdinti? Ieškodamas tinkamų išsireiškimų netgi pradedu kabinėtis prie limituotos (tik 700 vnt.) keturiasdešimtmečio proga išleistos “Autobiography Black 40th” serijos – priekis man primena “Freelander”, o galiniai žibintai kinietiškus gaminius. Ratlankiai ne į temą, o speciali raudona oda per mažai raudona…

Kibertroninio tanko distancinis pultas

Ir staiga. Eureka! (nors Archimedas, atseit, taip nesakė – įdomu kas ir kaip patikrino?). Taigi čia Her Majesty! Juk, šiaip, ji kaip ir būtų nereikalinga, bet tokios tradicijos. Ji yra stabilumo, tęstinumo garantas. Ji kilni, tauri ir ją visi myli. Na ir, savaime aišku, kad ji priklauso aukštuomenei. Ji tiesiog turi būti. Tas pats ir su “Range Rover”.

O čia linkų rinkinukas apie tai kaip karalienė nelegaliais numeriais papuoštu “Range Rover” važinėjosi Lietuvoje, ir kaip tas “Range Rover” buvo parduotas.

1. 2. 3.

Jei kam įdomu, tai karalienės naudotas “Range” visai nesenai lyg ir buvo parduotas dar kartą (nors faktą dar reiktų kažkaip patikrinti), tik va press realeso apie tai turbūt nebus. Nors tokia, kad ir visiškai bereikšmė, naujiena turbūt būtų kokį 100 kartų įdomesnė nei pvz. šitas (paimta random).

Tai tiek.

1970 m. klasika ir naujasis 2010/2011 m. "Autobiography 40th" (gyvai diskai atrodo silpniau)

Tagged , , , , , , , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar