Category Archives: Linkai / Trumpai

“VW” muziejus

Žinau, kad eilinį kartą būsiu apkaltintas tyčiniu “VW” menkinimu ir panašiai. Bet tiesiog nesusilaikiau nepatalpinęs šių nuotraukų čia. Ir viešai pasižadu bent kokį mėnesį apie “VW” nerašyti blogai arba bent jau visai nerašyti.

Pats suprantu, kad gal ir per daug jau esu pavaręs ant “VW”, nes, realiai, nesu priešiškas nei vienam brandui – man žiauriai patinka toks išradimas kaip automobilis, o visa kita tėra tik detalės.

Taigi, apie “VW” muziejų. Nuotraukos labai puikiai iliustruoja mano pamąstymus (1, 2), kad “VW” istorija, iš esmės, yra “vabalo” istorija. Tuo puikiausiai galima įsitikinti ir  gamintojo muziejuje (tai ne kokios tyčia mano parinktos nuotraukos, jos iš oficialus puslapio):

Suprantama, kad "VW" muziejuje turi būti "vabalų"

Nesuklyskite, krokodilas, kurį matote dešinėje irgi "vabalas"

Bet gal jų kiek per daug?

Kita vertus, o ką daugiau gali parodyti "VW"?

Jei atsibodo "vabalai" galite pasigėrėti šiais šedevrais

Gerai, jau gerai, yra čia ir vertų dėmesio eksponatų

Nepaisant visko, aš šį muziejų labai norėčiau aplankyti (nes visi automuziejai man yra kažko verti – o šis vizualiai tikrai gražus), tik kad jis waiting list’e yra turbūt kokioje 25 vietoje, tai teks ilgokai laukti… Nors, per tą laiką “vabalas” istoriškai taps tik vertingesnis,  nes iš kasdieninių gatvių išnyks beveik visiškai (dabar, karts nuo karto, vieną kitą pamatyti dar pavyksta), taigi ekspozicija su laiku taps tik įdomesnė.

Tagged , , , ,

Vilnius mūsų?

Čia bus kaip ir antras politizuotas įrašas mano bloge (pirmas čia). Nors koks čia įrašas („įrašas“ juk skamba visai solidžiai), greičiau grafomaniška minties nuotrupa. Tik šį kartą tai bus bent kažkiek pritempta prie automobilių (nes blogas juk, iš principoTM, apie juos).

Taip jau yra, kad augant Kaune, pirmoji pažintis su Vilniumi būna keista. Kaune sutikti kitos tautybės žmogų ne taip jau ir paprasta. Taip, visi pažįsta „Žalgirio“ legionierius, visi žino apie KMU studijuojančius užsieniečius ir apie „Ryanair“ skrydžių žemėlapį, tačiau šie žmonės nesudaro kritinės masės. Lenkų Kaune, galima sakyti, išvis nėra, o rusų, taipogi stebėtinai mažai, žinant, kad mūsų šalis buvo Rusijos įtakos zonoje visus 200 metų (su 20 metų pertrauka). Taigi, kaunietį ištinka natūralus šokas sužinojus, kad Vilniuje 19a. pradžioje lietuvių buvo gal kokie 2 proc., ir dėl to, net iki dabar, ten gyventojų sudėtis pagal tautybę yra visiškai kitokia nei mieste prie Nemuno.

Apie nesenai šurmulį sukėlusį sprendimą dėl lietuvių kalbos dėstymo lenkų mokyklose nuomonės neturiu. Taip, valstybinę kalbą turi mokėti visi, tačiau nelabai įžvelgiu realios naudos iš to, kad kiekvienas lenkas deklamuos Maironio raštus ar cituos Žemaitę. Lietuvai, kaip valstybei, būtų daug geriau, kad kuo daugiau piliečių kalbėtų kalbomis, kuriomis Europoje daromi strateginiai susitarimai – prancūzų ar vokiečių (anglų palikime ramybėje, tarkim, kad ją mokame, o be to, ES ne tokia ji svarbi kaip atrodo).

Bet aš šį kartą ne apie kalbas. Noriu prisiminti kiek senesnį, ne mažiau rezonansinį, įvykį su pavardžių rašyba.  Asmeniškai aš nematau absoliučiai jokios problemos trūkstamų lotyniškų raidžių naudojime įvairiuose oficialiuose dokumentuose (tame tarpe ir pase). Manau, kad tik laiko klausimas kada tai įvyks ir ne vien tik dėl lenkų. Mes juk priklausome ES, ir nors esame jos užkampyje, nuo gyventojų maišymosi niekur nepabėgsime.  Visoms informacinėms sistemoms teisingai įrašyta pavardė yra šimtą kartų naudingesnė negu lietuviška jos adaptacija, o dabar gaunasi, kad už kokio Quentin ištekėjusi lietuvė turi dvi pavardes – „Kventin“ Lietuvoje ir „Quentin“ užsienyje.

Pamenu, kai tas skandalas buvo pačiame įkarštyje, lenkai, kaip argumentą naudojo lotyniškus įrašus („Republique de Lituanie“) Lietuvos pase, o aš vakar prieš miegą, sugalvojau dar vieną gerą pavyzdį. Reikėjo kažkam iš lenkų tuose vyriausybiniuose posėdžiuose (jei tokie buvo) ištraukti kokio „VW“ registracijos liudijimą (galim pavadinti ir neoficialiai – „techninį pasą“) ir numesti lietuvių kalbos sergėtojams po akimis. Juk ten parašyta „Volkswagen“, o ne „Volksvagen“ ar „Folksvagenas“. O kaip lietuviškai reiktų pavadinti pvz. kokį „XC70“? Gal „Iks Cė 70“? Manau, jei automobilis, net mūsų valstybinės kalbos inspekcijos saugomoje valstybėje, nusipelnė būti vadinamas tikruoju vardu, tai nieko baisaus neatsitiks jei lenkas galės savo pavardę rašyti taip, kaip per amžius rašė jo protėviai. O konstitucija? Manau, kad ji čia mažiausia problema. Tiek daug svarbių reikalų lieka net nepradėti spręsti kol mes čia kapstomės pavardžių rašyboje ar lietuvių kalbos „išsaugojime“.

Tagged , , , , , , , , , , , , , ,

6.9 Paryžiuje

Esu žiauriai prieš visokius video, kuriuose dundukai, užsidėję kameras ant transporto priemonių, demonstruoja savo narsą miesto gatvėse. Linkų čia nepateiksiu, į Youtube įvedus bent kelis raktinius žodžius vaizdelių pasipils gausybė. Kiek pamenu, bent jau mano laikais (gerai skamba!), kai jutūbės dar nebuvo ir vaizdeliai keliaudavo tik įrašytų CD arba išmontuoto hardo pavidalu, kiečiausias buvo “Getaway in Stockholm”. Jis, iš tikrųjų, buvo visai neblogas, o apsukrūs kūrėjai aplink jį greitai sustatė versliuką, kurį suka iki dabar.

Taip, tokiuose vaizdeliuose adrenalino netrūksta ir daugelis iš jų fantastiškai prikausto dėmesį. Tačiau, kai tau jau virš trisdešimt, kai turi vaikų, ir žodis “atsakomybė” nėra tik eilinis žodis su neaiškia reikšme, imi į viską žiūrėti kitaip. Gatvėse tokioms nesąmonėms tikrai ne vieta, nes, gerokai per didelis rizikos procentas tenka (niekuo dėtiems) aplinkiniams. Tų “draiverių” fone, man net vairavimas lengvai išgėrus (kuriam šiaip esu labai kategoriškas) atrodo pateisinamas.

Tačiau gyvenime taip jau yra, kad skirstyti visko į juodą ar baltą neišeina. Štai šiandien su jumis noriu pasidalinti nerealia nuoroda. Tai dar gyvo prancūzų režisieriaus Claude Lelouch 1976 m. trumpametražis filmukas “C’était un rendez-vous” (“Tai buvo pasimatymas” ar kažkas panašaus). Nepaisant to, kad iš esmės, jis niekuo nesiskiria nuo kitų panašių bukagalviškų vaizdelių, jis yra stipriai kitoks. Jis buvo turbūt pirmas tokio tipo kūrinys ir dėl visų subtilybių jį galima vadinti menu (prancūzai moka balansuoti ant meno ir šlamšto ribos, ir jiems kažkaip pavyksta svarstykles persverti į pirmojo pusę). Ir panašu, kad tokios prabos turbūt nepasieks nei vienas panašus vaizdelis. Tų subtilybių, sukuriančių mistifikuotą aureolę, išties užtenka. Veiksmas vyko senai, režisierius (kuris pats ir vairavo automobilį), matyt, nebuvo kalbus, taigi filmas, ilgainiui apaugo visokiom legendom. Kalbama, kad po filmo pristatymo, jo kūrėjas, atseit, buvo uždarytas į areštinę (kuo aš visiškai nesistebiu), nesutariama ar filmas visiškai autentiškas, o visokie gykai/frykai net sukūrė forumą, kuriame analizuoja galimą automobilio greitį (kuris irgi apaugęs mitais). O kur dar diskusijos apie žinomas Paryžiaus vietas/pastatus, kurie matomi šiame klipe.

Kiek man pavyko išsiaiškinti (pagrinde šio puikaus puslapio pagalba), tai filmavimui buvo naudotas “Mercedes-Benz 450SEL 6.9“, o trasa dar kartą buvo apvažiuota su “Ferrari 275GTB“, kurio variklis būtent ir baubia filmo garso takelyje (“MB” garsas, matyt, pasirodė per tylus, taigi teko panaudoti “GTB” – dėl to garso nesutapimo turbūt ir kilo diskusijos apie filmo autentiškumą). Abu automobiliai daugiau nei įspūdingi. Net neįsivaizduoju iš kur juos ištraukė tas prancūzas – tai juk buvo (ir tebėra) vieni brangiausių ir rečiausių automobilių pasaulyje (“MB” savo unikalumu man netgi labiau imponuoja nei “Ferrari”). Tačiau, apie šiuos automobilius nerašysiu, tiek jau to. Ne tokia juk ir šio trumpo įrašo tema, taigi kviečiu surasti laisvas 10 min. ir patogiai įsitaisyti prieš ekraną.

Tagged , , , , , ,

Laisvė neparduodama

Čia kaip ir ateinančios Kovo 11-osios proga.

Taip jau yra, kad mastydamas apie mažos valstybės (kaip mūsų) privalumus, nelabai daug jų atrandu. Tas aišku manęs nedžiugina, bet apart tų teigiamų dalykų (kurių tikrai yra) yra ir dar vienas labai didelis pliusas.

Prieš keletą/keliolika metų plačiai vartota (ir iki negalėjimo atsibodusi) frazė, kad gyvename interneto/skaitmeniniame amžiuje pagaliau iš tikrųjų realizuojasi (ir su kaupu). Internetas tampa vis labiau aktyvus, socialus ir visaip kitaip artimas, o jo reikšmė auga astronomiškai. Tą supranta ir pasaulio galingieji organizuodami tokius internetinius konkursus kaip į Davosą (kurio mes vos vos nelaimėjome). Ir būtent, tokiuose konkursuose Lietuva gali drąsiai (drąsi juk šalis) rėkti “Mes-Jėga” (kaip dainavo Meškėla).

Manau, kad mūsų šalies dydis ir gyventojų skaičius yra tiesiog superoptimalus tokiems konkursams. Lietuvoje net blogeriai gali sukurti iniciatyvą, kuri įgalins prastumti mūsų kandidatą interneto balsavimuose į pirmas vietas, o jei tokios iniciatyvos imtųsi didieji portalai tai mes turbūt laimėtume visus pasaulinius konkursus. Didesnėje, daugiau gyventojų turinčioje šalyje tai jau būtų neįmanoma, nes kandidatų, automatiškai, būtų daugiau, nepavyktų sukoncentruoti visų internautų dėmesio ir t.t. O žinant, kad mes pirmi Europoje pagal interneto greitį ir turim didelę sklaidą, susidaro tiesiog ideali situacija dominuoti tokiuose konkursuose.

Kodėl aš apie tai rašau? “BMW” paskelbė konkursą “blogeriams”. Jį laimėjęs gali gauti “svajonių darbą” – metus laiko rašyti blogą ir gauti už tai gausių materialinių gėrybių (kažkaip užderėjo paskutiniu metu tų pasaulinių “svajonių darbo konkurso” marketinginių kampanijų). Kaip ten bebūtų, vienas mūsų tautietis prasuko neblogą piarą ir kol kas tam konkurse laimi didele persvara (žr. “leaderboard”)! Lietuviškas jo blogas, švelniai tariant, silpnas, bet kalba ne apie tai. iniciatyva yra labai sveikintina ir aš nuoširdžiai noriu, kad jis laimėtų. Klausimas tik ar balsai tam konkurse bus vienintelis kriterijus, nes terms&conditions ten yra kažkokių kabliukų apie “profesionalumo įrodymą” ir pan. (nemanau, kad “BMW” labai norės blogerio iš kažkokios Lietuvos) – na bet pažiūrėsime.

Aš kaip blogeris irgi dalyvauju (tik negaliu taip šlykščiai apsimetinėti kaip dauguma dalyvių). O čia printscreenas (jei koks piktas redaktorius ištrintų mano anketą):

Tagged , , , , , , ,

Red Bull X-mas (subalansuota F-1 fanams)

Nesu “F-1” fanas. Nors nesu ir visiškai abejingas. Taip jau atsitiko, kad šiuo sportu pradėjau domėtis po Senna mirties, nes pirmos matytos lenktynės buvo tą nelemtą 1994 m. gegužės 1 d…

Iki “Ferrari” eros dar aktyviai sekiau įvykius, tačiau vėliau, jau turint šeimą, nepavykdavo dažnai gauti “laisvų” sekmadienio popiečių “F-1” stebėjimui.

Na, negaliu nepasigirti, kad prieš kelis metus gyvai stebėjau Monaco GP ir tai turbūt bus įvykis, apie kurį pasakosiu savo vaikams ir anūkams. Po Monaco susidomėjimas kiek atgijo, o šiais metais mačiau kokius 4 GP ir visai patiko (ypač naujų trasų architektūra).

Kiti metai panašu kad bus ne mažiau įdomūs, nes konkurencija išliks didžiulė. Gal kiek skaudu, kad jėgą praranda gamyklinės komandos, bet jei tokios aukos reikėjo dėl įdomesnio reginio tai tebūnie.

Taip jau atsitiko, kad šiais metais pataikiau įsijungti TV ir per Vokietijos GP, kurio metu ir nuskambėjo žymioji šio sezono frazė (citata linko viduryje prie “Ferrari” bolido). Dėl to, šiandien suėmė toks nuoširdus juokas, kai pamačiau kokį Kalėdinį sveikinimą paruošė “Red Bull”.

Paimta iš čia (mano mėgstamas autonaujienų monitoringas).  Šiaip “F-1” lyg ir turi kažkokią tradiciją su tais Kalėdiniais sveikinimais, o šiais metais laimėjo būtent “Red Bull”.

Čempionams, aišku, visuomet lengviausia juokauti. 🙂

Tagged , , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar