Esu žiauriai prieš visokius video, kuriuose dundukai, užsidėję kameras ant transporto priemonių, demonstruoja savo narsą miesto gatvėse. Linkų čia nepateiksiu, į Youtube įvedus bent kelis raktinius žodžius vaizdelių pasipils gausybė. Kiek pamenu, bent jau mano laikais (gerai skamba!), kai jutūbės dar nebuvo ir vaizdeliai keliaudavo tik įrašytų CD arba išmontuoto hardo pavidalu, kiečiausias buvo “Getaway in Stockholm”. Jis, iš tikrųjų, buvo visai neblogas, o apsukrūs kūrėjai aplink jį greitai sustatė versliuką, kurį suka iki dabar.
Taip, tokiuose vaizdeliuose adrenalino netrūksta ir daugelis iš jų fantastiškai prikausto dėmesį. Tačiau, kai tau jau virš trisdešimt, kai turi vaikų, ir žodis “atsakomybė” nėra tik eilinis žodis su neaiškia reikšme, imi į viską žiūrėti kitaip. Gatvėse tokioms nesąmonėms tikrai ne vieta, nes, gerokai per didelis rizikos procentas tenka (niekuo dėtiems) aplinkiniams. Tų “draiverių” fone, man net vairavimas lengvai išgėrus (kuriam šiaip esu labai kategoriškas) atrodo pateisinamas.
Tačiau gyvenime taip jau yra, kad skirstyti visko į juodą ar baltą neišeina. Štai šiandien su jumis noriu pasidalinti nerealia nuoroda. Tai dar gyvo prancūzų režisieriaus Claude Lelouch 1976 m. trumpametražis filmukas “C’était un rendez-vous” (“Tai buvo pasimatymas” ar kažkas panašaus). Nepaisant to, kad iš esmės, jis niekuo nesiskiria nuo kitų panašių bukagalviškų vaizdelių, jis yra stipriai kitoks. Jis buvo turbūt pirmas tokio tipo kūrinys ir dėl visų subtilybių jį galima vadinti menu (prancūzai moka balansuoti ant meno ir šlamšto ribos, ir jiems kažkaip pavyksta svarstykles persverti į pirmojo pusę). Ir panašu, kad tokios prabos turbūt nepasieks nei vienas panašus vaizdelis. Tų subtilybių, sukuriančių mistifikuotą aureolę, išties užtenka. Veiksmas vyko senai, režisierius (kuris pats ir vairavo automobilį), matyt, nebuvo kalbus, taigi filmas, ilgainiui apaugo visokiom legendom. Kalbama, kad po filmo pristatymo, jo kūrėjas, atseit, buvo uždarytas į areštinę (kuo aš visiškai nesistebiu), nesutariama ar filmas visiškai autentiškas, o visokie gykai/frykai net sukūrė forumą, kuriame analizuoja galimą automobilio greitį (kuris irgi apaugęs mitais). O kur dar diskusijos apie žinomas Paryžiaus vietas/pastatus, kurie matomi šiame klipe.
Kiek man pavyko išsiaiškinti (pagrinde šio puikaus puslapio pagalba), tai filmavimui buvo naudotas “Mercedes-Benz 450SEL 6.9“, o trasa dar kartą buvo apvažiuota su “Ferrari 275GTB“, kurio variklis būtent ir baubia filmo garso takelyje (“MB” garsas, matyt, pasirodė per tylus, taigi teko panaudoti “GTB” – dėl to garso nesutapimo turbūt ir kilo diskusijos apie filmo autentiškumą). Abu automobiliai daugiau nei įspūdingi. Net neįsivaizduoju iš kur juos ištraukė tas prancūzas – tai juk buvo (ir tebėra) vieni brangiausių ir rečiausių automobilių pasaulyje (“MB” savo unikalumu man netgi labiau imponuoja nei “Ferrari”). Tačiau, apie šiuos automobilius nerašysiu, tiek jau to. Ne tokia juk ir šio trumpo įrašo tema, taigi kviečiu surasti laisvas 10 min. ir patogiai įsitaisyti prieš ekraną.
Tikrai geriausias iš tokių video.
P.S. kažkada esu it aš CD gavęs “Getaway in Stockholm”. Senas pasijaučiau 😀
Nepasakyčiau kad labai įspūdinga. Na geras tuo, jog šis filmas veikiausiai davė pradžią visokiems Getaway in Stockholm , galima pasiklausyti Ferrari 275GTB ir pasigrožėti seno Paryžiaus vaizdais.
Vienas mano mėgstamiausių: http://www.autokrata.pl/artykul/moskwa-godzina-9-rano-10546
Pirma mintis pažiurėjus šį video – idealiai tokia pat, kokia ir pirmo komentaro – Dieve, koks aš senas… :):) “Getaway in Stockholm” (aišku tuo laiku įrašytas į 650 MB CD :)) – hmmmm, kaip iš tiesų tai buvo seniai… Dėkui tau, Pauliau – parodei, jog pamišęs Escort RS Cosworth nebuvo žanro pradininkas, o tik pasekėjas.
Dėl to įspūdingumo – na taip, gal greičiai čia ir ne patys didžiausi, o mašinų srautas ne pats skaitlingiausias, tačiau…… paradoksalu, bet tuo jis ir sužavi! Esmė yra tame, jog žiurint šį video, mane, kaip kokį “teisių” neturintį 16-metį paauglį, ištisai kamavo noras būti šio draiverio vietoje… Pralėkti plačiomis tiesiomis gatvėmis degant raudonai šviesai, įsipaišyti į sankryžą ar žiedą cypiant plačioms padangoms, su pergazavimu žeminant pavaras žadinti vis dar miegantį Paryžių…
Na, o kas liečia video su britva “na Varšavskoje šose” – na ne, jis manęs nejaudina… Čia, mano asmenine nuomone, jau nebe “pasivažinėjimas” – čia rusiška ruletė ir dar su 5-iomis užtaisytomis kulkomis. Pernelyg mažas šansas išgyventi…
Visi mes panašūs, bet tuo pačiu ir labai skirtingi 🙂 Negali tas pats jaudinti visus…
Man pvz. ta “rusiška ruletė ant motociklo” daug daugiau emocijų sukėlė nei tuščios Paryžiaus gatvės ir 100km/h greičiu “lekiantis” Ferarri draiveris pas panelę. Šis video nepadarė įspūdžio todėl, kad iš karto buvo palygintas su Getaway in Stockholm – ten buvo rimtesnis greitis, automobilių srautai, adrenalinas, gaudynės…. tais laikais, kai pasirodė pirmasis Getaway in Stockholm, jį taip pat būtų buvę galima vadinti “Rusiška ruletė” tik gal su šiek tiek mažiau užtaisytų kulkų…. 🙂
Komplimentai Pauliui. Nors daugmaž žinau kai ką apie Klodą Leliušą, nieko apie šį važiavimą nebuvau girdėjęs.