Blogas Automobiliams

Kažkaip dažnokai man pavadinimai gaunasi ne lietuviški. Na ir tebūnie. Nematau aš tame nieko blogo, nors koks VLKK turbūt matytų. Įdomu kaip tas pats VLKK reaguotų jei kokia įmonė savo reklaminę kampaniją vykdytų su anglišku šūkiu? Įsivaizduoju kiek laiko tokios įmonės vadovas praleistų su mūsų kalbos sergėtojais… O, kad ir tie patys vokiečiai nemato tame jokių problemų, čia užtektinai angliškų sloganų. Kaip teigė mano kolega iš šios kelionės į Štutgartą, vokiečiai paskutiniu metu yra labai suamerikonėję. Kažkiek blogo gal tame yra, bet jei jau pasaulis pasuko globalizacijos keliu tai nieko čia nepakeisi – belieka su tuo susitaikyti. Taigi ir savo ne lietuviškuose postų pavadinimuose nieko blogo nematau. Nors šiaip šis pavadinimas turi savo vietą mūsų kelionėje, bet apie tai vėliau.

Taigi, pirmają dieną pasvaigę dėl “Mercedes”, antrąją paskyrėm “Porsche”. Man “Porsche” yra labai ypatinga markė. Gal dėl to, kad dar mažas būdamas kažkokiu būdu gavau vokišką žurnalą, kuriame buvo išsamus straipsnis apie “911”. Gal dėl to, kad tas pats “911” turį fantastišką formą, kuri beveik nesikeičia jau 50 metų. O gal ir dėl to, kad už visko stovi tikras inžinerijos genijus Ferdinand Porsche (daktaro laipsnį jis gavo net nestudijavęs) ir dabartinis “911” būtent ir yra tęstinė jo sportinio automobilio vizija.

Čia nepaminėjau dar ir techninės automobilių pusės, kuri pas “Porsche” visuomet yra nušlifuota iki tobulybės ir sąlygoja tai, kad “Porsche 911” yra vienas iš nedaugelio tikrų sportinių automobilių tinkančių važinėti kiekvieną dieną. Pažiūrėkit, kad ir į TUV ataskaitas – čia “911” ir “Boxster” nesitraukia iš pirmo trejetuko turbūt nuo duomenų rinkimo pradžios*. Aišku, prie to prisideda ir etaloninė mašinų surinkimo kokybė, kurios kiti panašūs gamintojai niekaip nesugeba pasivyti.

Yra ir kitas geras dalykas. Nors dėl puikios kokybės “911” išlaiko labai aukštą vertę**, kai kurias, ne taip vertinamas (na, pvz. kad ir “912” ar vėlesnes “Targa”), versijas dar gali iki senatvės taupęs ir įsigyti, ko nepasakytum apie “Ferrari” ar “Lamborghini”. Sutinku, “Porsche” labiau masinis brandas, nei tie italai ir pasigadino savo reputaciją su “Cayenne” (nežinia, kiek pasigadins dar, nes žada gaminti mažesnį SUV). Bet jei tokie pelningi modeliai jiems leis stipriau stovėti ant kojų ir toliau gaminti puikiuosius “911” tai tebūnie – kaip mes sakom “gyvent tai reikia”.

Tai tiek įžangos (netrumpa čia gavosi). Bent jau man, iš mūsų trijulės, “Porsche” muziejus buvo galutinis kelionės į Štutgartą tikslas. Kad Štutgarte yra geras Merso muziejus žinojau jau senokai, bet vien jo traukos neužteko. O kai šiais metais pamačiau ką atidarė “Porsche” tai dvejonių neliko – “čia būtinai reikia nuvažiuoti ir kuo greičiau!”.

Sakyčiau, gerai padarėm, kad pirma pasirinkom Mersą. Taip, “Mercedes” muziejus pasiutusiai geras ir didelis, bet etalonu statyčiau “Porsche”. Jei Mersas išgarsėjo kaip didelių, komfortiškų, limuzinų gamintojas ir tai galbūt bandė atspindėti savo muziejaus projekte, tai “Porsche” laikosi savo kredo – superdizainas, visiška estetika ir išbaigtumas. Muziejuje radau prisikabinti tik prie dviejų dalykų – tualetų (Merse jie man pasirodė geresni, bet gal pas Poršą tiesiog per daug tikėjausi) ir įtrūkusio špakliaus dviejuose eksponuojamuose “356” (ir kaip niekas iš darbuotojų iki šiol nepamatė?!). Bet tai smulkmenos. Visa kita buvo pasakiškai gerai ir net neįsivaizduoju ar kur pasaulyje dar pamatysiu tokį lygį…

Bet apie viską iš pradžių. Muziejaus dizainas tikras etaloninis “Porsche” (gamintojas turi “Porsche Design” liniją – kuri kuria viską – šratinukus, rūbus, dviračius, roges ir pan.), tik pats pastatas įsispradęs į nedidelę erdvę, taigi padaryti padorios nuotraukos su savo paprastu “Canon” negalėjau. Kažkur lyg skaičiau, kad kai šis projektas laimėjo konkursą statytojai turėjo gerokai pasukti galvas, kaip visa tai perkelti iš kompiuterio ant motulės žemės.

Pradžios ir pabaigos kodas visur čia aišku yra Ferdinand Porsche, kurio inžinierinės idėjos ir leido sukurti pradžią legendiniam “911”. Kas domisi automobiliais tikrai ras kur pasiskaityti apie šį genialų autoišradėją, taigi aš copy/paste iš interneto čia tikrai nedarysiu. Muziejaus ekspozicijos pradžioje yra keletas jo darbų – sportiniai “Mercedes”, elektros variklis rate***, sportiški automobiliai konstruoti pagal privačius užsakymus, nepakartojamas “vabalas”**** ir pan.

Bet tikroji ekspozicijos pradžia prasideda nuo materializuotos Fernando sportinio automobilio vizijos. Tai 1939 m. kūrinys žinomas kaip “Type 64”. Iš esmės tai buvo tas pats “vabalas”, bet su galingesniu varikliu ir itin aptakiu aliumininiu (rankomis išmuštu) kėbulu. Aptakus kėbulas leido net ir su palyginti silpnu varikliu pasiekti apie 150 km/h, kas tais laikais buvo solidu. Ferdinandas automobilį kūrė lenktynėms Berlynas-Roma, o dizaino panašumą su “vabalu” galima aiškinti keleriopai – gal dėl to, kad agregatų komponuotė buvo tokia kaip “VW”, gal dėl to, kad to pačio “vabalo” konstrukciją Ferdinandas laikė idealia, o gal čia veikė ir kažkokio lygio marketingas – panašaus į “vabalą” automobilio pergalės lenktynėse juk teigiamai būtų įtakoję pirkėjų pasirinkimą ir taip glostę Adolfo savimeilę.

Tiesa, ikikarinė “Porsche” istorija labai menka, iš esmės net pačios markės tada dar nebuvo, o prasidėjus karui ne sportinės mašinos vokiečiams buvo galvoj. Kompanija oficialiai įkurta tik po karo, kai Ferdinando sūnus Ferry, tevui dar besėdint cypėje, sukonstravo “Type 64” įpėdinį “356” (nors dizainas buvo ne jo) ir ėmė šį gaminti mažomis serijomis. Kaip teigė Ferry – “norėjau nusipirkti automobilį sau, bet neradau tinkamo, taigi pagaminau pats”. “Porsche 356” iš esmės buvo tas pats “vabalas”, bet aptakesnis, lengvesnis ir tiksliau valdomas, taigi šiek tiek sportiškos dvasios turėjo. Ferdinand Porsche gryžo iš belangės 1947 m., tačiau tikrojo “Porsche” ar “vabalo” triumfo taip ir nepamatė palikdamas mūsų pasaulį 1951 m. O “Porsche” pirmasis pokario dešimtmetis buvo sunkus – pinigų firma neturėjo, “356” buvo gaminamas mažomis serijomis, taigi daug pelno nenešė. Bet tikslinga veikla davė savo. “356” toli gražu nebuvo galingiausias automobilis žemėje, bet gera aerodinamika ir superpreciziškas (kaip tiems laikams) valdymas davė savo – pirkėjai vertino mašinos dinamines savybes ir “Porsche” po truputį įgavo pagreitį. Ilgainiui “356” buvo tobulinamas vis daugiau “VW” dalių pakeičiant savomis, o paskutiniai “356C” ar specialus modelis “356 Carrera” jau ir šių laikų masteliais buvo greiti. “Porsche” pradėjo dalyvauti sporte (“550 Spyder”), 1960 m. pradėjo eksportą į Ameriką, o serijinė “VW” gamyba irgi ėmė nešti pajamas – ten buvo kažkoks Ferdinand Porsche patentas, taigi už kiekvieną pagamintą “vabalą” “Porsche” gaudavo dividendus. Biznis užsisuko kaip reikalas.

Muziejuje tas techninis šuolis matėsi akivaizdžiai. Į pirmuosius “356” tik iš pagarbos žvelgiau kaip į sportines mašinas, o štai nuo “550 Spyder” ar paskutiniųjų “356” akių negalėjau atplėšti. Na, o nuo 1964 m., galima sakyti, prasidėjo jau modernioji “Porsche” istorija. Tuomet pasirodė Ferry sūnaus (koks tęstinumas, tai tikrai šeimyninė firma!) Ferdinand Alexander sukurtas “911”***** ir prasidėjo devyni vienuoliktų epocha. Muziejuje buvo visi bent kiek įsimintini “911” variantai ir kiekvienas jų vertas atskiro aptarimo, taigi čia vardinti net nepradėsiu. Aišku buvo ir ekstremaliausia versija “959” (manau jį galima laikyti “911” šeimos nariu), su kuria Bill Gates apturėjo įdomią istoriją******. Buvo visa eilė lenktyninių mašinų, nes šiame ringe markė turi kuo pasigirti, o paskui sekė nauji modeliai (“Panamera”, “Boxster Spyder”) ir speciali ekspozicija “60 metų Amerikoje”, kur stovėjo penki turbekai (nuo 1975 m. “930” iki naujo “997”) ir prie vidurinio iš jų, “993 Turbo”*******, mes prasėdėjom kokį pusvalandį.

Tai, kaip ir buvo muziejaus pabaiga, išeinant užsukome į parduotuvę, kurioje daug labai gražių, bet atitinkamai įkainotų, dalykėlių ir kad galutinai nučiuožtų stogas dar aplankėme šalia esantį “Porsche Stuttgart” autosaloną (spėjų, kad visi muziejaus lankytojai čia užsuka).

O posto pavadinimas ne šiaip sau. Tą patį vakarą savo kukliame kambarėlyje gilindamiesi į vokiečių aludarių pasiekimus netyčia telike užtaikėm ant “VOX” kanalo. O ten! Speciali išsami dokumentinė laida “Die Porsche Saga”. Net žodžių pritrūko… Geresnio pažintinio “Porsche” turo turbūt įsivaizduoti neįmanoma (na, įmanoma, galėjom tam salone prisiprašyti bent kokio “Boxster” bandomąjam važiavimui). Į laidos galą, gerai pasigilinęs, jau ir vokiečių kalbą ėmiau suprasti, o ir šiaip visi nutarėm, kad daugiau už mus apie “Porsche” turbūt ir ne kiekvienas jų darbuotojas žino. Nors imk ir važiuok į jų ofisą (gamykla šalia muziejaus) darbintis. Taigi, dienelė buvo gera. Nors tos laidos paskutines minutes žiūrėjau jau tik viena akim ir nelabai pamenu kuo jie ten baigė – turbūt apie finansines machinacijas su “VW” ir Piecho (linkas neišsamus) krūtumą – bet čia jau atskira tema. Ką sapnavau nepamenu, bet manau galima įsivaizduoti.

O ryte laukė kelionė atgal į oro uostą, bet su dar vienu muziejumi! Apie tai kitas įrašas.

* – tai dalinai galima paaiškinti tuo, kad savininkai skrupulingai prižiūri savuosius “911” ir “Boxster”, tačiau modelių kokybės tai nemenkina. Yra juk ir daugiau rūpestingai prižiurimų sportinių mašinų, bet jos TUV ataskaitose neblizga

“Porsche Stuttgart” autosalonas

** – be abejo, prie to stipriai prisideda ir tai, kad modelis yra gerbėjų mistifikuotas, trokštančių jį įsigyti yra begalės, taigi ir kainos išlieka aukštos – pvz. solidžiai pagamintas “928”, neskaitant kai kurių specialių versijų, lyginant su “911” nekainuoja nieko. Bet, ta “911” vertė turi ir pliusą. Nusipirkęs beveik bet kokį “911” pinigų praktiškai neprarasi – nauji nuvertėja labai nedaug, o senesniųjų kainos tik auga

*** – taip, tai jokia ne naujiena, nors dabar jis laikomas automobilizmo ateitimi. “Nauja tai tik gerai pamiršta sena” galioja visur. Dar Ferdinandas ir hibridą lyg yra sukūręs!

**** – tą “vabalo” unikalumą, pastudijavus, manau būtų galima ir užginčyti. Yra šaltinių, kad nemažai ten buvo nukopijuota iš “Tatra” ir “VW”, jau kai kepė vabalus vieną po kito, sumokėjo “Tatrai” riebią kompensaciją. Bet, velniai, ten nematė, man “Porsche” nuo to patinka ne mažiau. Automobilių pasaulyje (kaip ir visoje kitoje pramonėje) viskas persipynę ir dažniausiai labai sunku susekti kas kur kada ką ir nuo ko nukopijavo (išimtis aišku sovietai ir dabartiniai kinai). Apie Ferdinand Porsche draugystę su Hitleriu (kurio užsakymu ir buvo sukurtas “vabalas”) čia irgi nerašiau. Dėl tos draugystės turėjo Ferdinandas ir juodesnių dėmių savo biografijoje, už ką po karo ir kalėjime buvo gavęs pasėdėti – bet tai tema verta atskiro rašinio

***** – tikras modelio pavadinimas buvo “901”, bet kai mašiną atvežė į Paryžiaus parodą užprotestavo “Peugeot” – šie kažkaip buvo gavę patentą išskirtinai tik savo modelius žymėti trijų skaičių kombinacija su nuliu viduryje. Pavadinimą teko pakeisti, nors jau buvo pagaminta keliolika ar net keliasdešimt “901” (nebandau net įsivaizduoti, kiek tokie “klaidingi” egzemplioriai gali kainuoti šiandien). Panaši istorija ne taip jau senai buvo nutikus ir “Volvo”, kurie pristatė “S4”, bet dėl “Audi” pretenzijų, greitai pervadino į “S40”

****** – norint JAV pardavinėti automobilius, keletą ar net keliolika jų reikia padovanoti vietinėms tarnyboms, kad jos atliktų saugumo ir kitokius testus. Bepigu duoti kokius kibirus, bet “Porsche” paaukoti keturis “959” (viso pagaminta nepilni 300) atsisakė, nes kiekvienas tuomet (9 dešimtmetis) kainavo po 420.000 markių. To pasekoje, “959” Amerikoje buvo nelegalus ir Bill Gates įsigijęs tokį važinėti juo negalėjo. Tik vėliau, matyt, ne be turtuolių (“959” turėjo ir Jerry Seinfeld, kuris yra “Porsche” kolekcionierius bei kiti JAV veikėjai) pastangų buvo priimtas “show and display” įstatymas leidžiantis atskira tvarka įregistruoti išskirtinius mažomis serijomis gamintus automobilius

******* – kai kurių specų nuomone “997 Turbo” buvo paskutinis tikras “Porsche”, nes buvo aušinamas oru. Ši versija yra tikras superkaras ir yra vertinama gerokai daugiau nei naujesni, vandeniu aušinami, turbo