Tag Archives: Ford

Kiaulės ir bažnyčia

1955 m. "Ford F-100" (nuotrauka iš "Ford")

Ką bendro turi kiaulės ir bažnyčia sužinosite kiek vėliau (liaudies patarlė čia ne prie ko). O šiandien vėl apie Ameriką. Amerikoje (turiu omenyje JAV) dar nebuvau ir dėl įvairių priežasčių kelionę tenais turbūt teks atidėti iki kokių 2030 m. – kaip mes visi žinome tuomet mūsų šalis bus sumaniausia ir pažangiausia, ko išdavoje kiekvienas lietuvis turės personalinį lėktuvą, kuriuo galės skraidyti kur panorėjęs (konsultantai tik paskutinę minutę įkalbėjo Kubilių to nerašyti puslapyje). Taigi visais JAV gerumais ir kitoniškumais tenka domėtis nuotoliniu būdu – tame tarpe ir jų autoniuansais.

Esu kiek kritiškas jų dabartinei automobilių gamybos kultūrai, tačiau pilnai suprantu, kad nemažai tos kritikos atsiranda žiūrint pro europietiškus akinius – čia juk benzinas kainuoja 5-6 lt, o gatvės miestuose siauros, taigi ir jų automobiliai atrodo keistoki. Tuo tarpu pabandžius pažvelgti iš laisvės statulos perspektyvos viskas stoja į savo vietas – valstijos didelės, taigi ir mašinų reikia atitinkamų.

O štai vienas faktas, kurį sužinojau ne taip jau ir senai tikrai nustebino (tiksliau privertė pasijusi kvailai – juk man atrodė, kad aš bent šį tą žinau apie jų autorinką). Ir kas gi jūsų nuomone yra geriausiai parduodamas automobilis Amerikoje 28 metus iš eilės? Koks nors didelis/vidutinis sedanas, minivenas ar SUV? Visiškai ne mielieji, tai pikapas (kitaip tariant mažas sunkvežimiukas) “FORD F-150”. Nesakau, aišku, kad didmiesčiuose ten kiekvienas važinėja su tokiu (nors ten jie tikrai ne išimtis), tačiau periferijoje tokio tipo automobiliai sudaro turbūt 90 proc. autoparko (kai Europoje jų galima sakyti nėra). Štai jums ir vidutinio amerikiečio supratimas apie automobilį.

O mano minėta “Ford” “F” serija JAV gyventojams reiškia gerokai daugiau nei vien tik automobilį pervežti kroviniams (paskirtis juk atrodytų yra tokia). Gaminama jau dvylikta “F” karta, jos ištakos mena dar 1948 m., o visų versijų jau pagaminta daugiau nei 34 mln.! (ir beveik visi parduoti JAV viduje, tol kol jūs skaitėte šias eilutes amerikiečiai jau turbūt nupirko kokius dvidešimt “F-series”). Dabartinė gama, kaip teigia “Ford”, susideda iš 60 skirtingų variantų (reikia juk įtikti kiekvienam), o paskutiniu metu leidžiamos ir visokios “Harley-Davidson” (6.2l V8 411AG!) ar “Lightning” limituotos versijos (pastaroji dalinosi varikliu su superkaru “Ford GT“) – su šiais sunkvežimukais turint kokį bazinį “Porsche Boxster” tiesiojoje geriau nelenktyniauti.

Ką jie turi bendro nežinau, gal kad į vieną telpa kitas? (nuotrauka iš "Ford")

Taigi, jau žinome kaip jankiai myli pikapus, tačiau “Ford F-sieries” ar kiti panašūs daiktai juk vis vien yra sunkvežimiai. Taip, juose gali būti įrangos daugiau nei kokiam “Mercedes C”, tačiau ką daryti tam, kuris nori grakštaus pikapo, ne sunkvežimio. O štai čia tenka keltis į Australiją ir jau galima prisiminti kiaules bei bažnyčią. Legenda byloja, kad dar 1932 m. Australijos “Ford” padalinys iš ūkininko žmonos gavo tokį laišką-paklausimą – “ar turite automobilį, kuriuo sekmadienį būtų galima važiuoti į bažnyčią, o pirmadienį vežti į turgų kiaules?”. Nepraėjus nei dviems metams “Ford” Australijoje pristatė pirmajį pasaulyje krovininį kupė. Taip taip, būtent krovininį kupė. Šiame bloge esu nekartą aukštinęs kupė kėbulo tipą ir galiu pasakyti kad krovininis kupė mane veža ne mažiau. Ilga bagažinė žiūrint iš šono sukuria tokį siurrealistinį ištampyto normalaus kupė vaizdą ir tai man patinka. Tiesa, apie australų kūrinius neišsiplėsiu, tegaliu paminėti, kad amerikiečių “General Motors” valdoma Australijos markė “Holden” turbūt vienintelė iki šiol dar gamina tokius daiktus. Grįžkime vėl į valstijas.

1957 m. "Ford Ranchero" (paimta iš oldcarmanualproject.com)

Čia pimas krovininis kupė buvo 1957 m. “Ford Ranchero”, o po dviejų metų prisijungė “Chevrolet El Camino” – ir kokie nuostabūs tai buvo kupė! “El Camino” turėjo kosminį “Impala” galą, o ir komfortu abu ne ką tenusileido įprastiems automobiliams. Ir kas pasakė kad kiaulių negalima vežti prabangiai (čia 1981 m. “El Camino” vidus)? Būtent tas sugebėjimas iš bet ko padaryti komfortą man ir patinka pas amerikiečius. Pažiūrėkite, kad ir į jų sunkvežimius (beje, ten sunkvežimių tiuningas visai įprastas dalykas) – juk visai kitaip atrodo fūristo karjera jei gali važinėti po prerijas (ir valgyti kilograminius hamburgerius) su tokiu:

"Freightliner Coronado" - Amerika visame gražume (nuotrauka iš "Freightliner")

Tiesa, “Ranchero” ir “El Camino” aštuntąjame dešimtmetyje savo dienas baigė. Matyt jie tapo per maži tipiniams pikapų pirkėjams – šie ėmė rinktis tik pilnaverčius “pick-up”. Būtų labai gražu įtraukti bent vieną iš jų į mano “5000Eur virtualų garažą”, tačiau tą padaryti jau per vėlu – geri egzemplioriai kainuoja daugiau. Turbūt kitaip ir būti negali – tai juk amerikietiškos “country” kultūros ikonos. O pabaigai dar keletas šių krovininių kupė nuotraukų ir mano favoritas iš “normalių” pikapų 1955-59 m. “Chevrolet Task Force”.

1958 m. "El Camino" (paimta iš "Chevrolet")

Ir jo "impališkas" galas (www.flickr.com/photos/locomotion)

1958 m. "Ranchero" galas - fotografuota Europoje! (commons.wikimedia.org/wikiFile/Ford_Ranchero_1958_backright_2006-04-08_U

1973 m. "El Camino Conquista" - speciali versija (www.flickr.com/photos/autohistorian)

Tiesiog 1957 m. "Task Force" (www.flickr.com/photos/exfordy)

P. S. Kad Europa mažai žino apie JAV autokultūrą įrodo ir ši nesena istorija (nors ir sunku įsivaizduoti kas tarp jų gali būti bendro ir kaip jie gali vienas kitam trukdyti – tiesa, italams vis dėl to teko nusileisti).

Tagged , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Šių dienų apokalipsė

Norėjau įrašą pavadinti „Identiteto krizė“, bet pagalvojau, kad bus per švelnu ir neatspindės realios situacijos. Na tai mąsčiau pastiprinsiu – „Identiteto krizė. Totali“. Bet vis tiek per skysta. Čia ne krizė, čia tikra apokalipsė.

Apie Michael Jordan kažkada buvo pasakyta - "yra jis ir visi kiti". Kvaila adaptuoti šį pasakymą čia, bet išties - yra "DS" ir visi kiti...

Aš niekaip nesuprantu vieno. Lyginant su šiais laikais ankstesnieji autodizaineriai juk buvo, galima sakyti, surištomis rankomis. Vienintelė jų bendravimo forma su inžinieriais (kurie ruoš automobilį gamybai) tebuvo popieriaus lapas su brėžiniais. Be to, reikėjo stipriai taikytis ir prie tuometinių gamybos technologijų, kurios ribojo formų įvairovę (kalbu apie masinę gamybą). Tačiau visa tai nesutrukdė atsirasti tokiems šedevrams kaip 1955 m. „Citroen DS“.

Dabar dizaineriai turi viską – 3D programas, kuriuose galima modeliuoti ir virtualiai priliesti bet ką. Prototipų iš molio gaminti irgi nereikia, su 3D printeriais juos galima išspausdinti tuojau pat. Gamybos technologija taipogi leidžia beveik viską, o kur dar visokios naujovės (pvz. LED žibintai) leidžiančios iš esmės keisti nusistovėjusias formas. Tačiau, kuomet atrodo, jog vienintelė riba kūryboje yra žmogiškoji vaizduotė, būtent jos ir pritrūksta…

Sutinku, šiuolaikiniai dizaineriai turi stipriai taikytis prie marketingistų užmačių, o šiuolaikiniai inžinieriai turi vykdyti griežtą kompanijos direktorių taupymo politiką, tačiau tai vis tiek nepateisina situacijos, kai visi dabartiniai masiniai automobiliai (su nedidelėmis išimtimis) ne specialistui atrodo vienodi. Sutinku, tas vienodėjimas logiškas, vis daugiau modelių naudoja bendras platformas ir identiškas didžiųjų tiekėjų technologijas, o kur dar saugumo ir aptakumo reikalavimai, kurie niveliuoja mašinų išvaizdą. Tačiau, kad padaryti kažką originalaus galima įrodo, kad ir „Juke“. Kodėl jis man patinka? Todėl, kad atitinka maniškį gero dizaino supratimą – jei gali daikto dizainą atkartoti keliomis linijomis (ir visi atpažins) reiškia jis geras. „Juke“ priekio vaizdą galima nupiešti septyniais (išsiverstume ir su dviem) apskritimais, dviem trikampiais ir keliomis linijomis. Pas tą patį „Nissan“ galime rasti ir priešingą pavyzdį – tikrai nežinau kaip reiktų paprastai nupiešti naująją „Micra“ (o kokia gera buvo senoji…)

Tačiau yra kitas, dar blogesnis už tą vienodėjimą, dalykas. Tai plagiavimas. Apie kiniečių pasiekimus šioje srityje nerašysiu, jie „žvakių neverti“. Tačiau vienas, lyg ir rimtas gamintojas, paskutiniu metu ne juokais sunervino. Na įsivaizduokite. Ateinu aš dirbti dizaineriu į kokį pvz. „AvtoVAZ“, man direktoriai duoda užduoti sukurti naujos “Lados” dizainą, o aš jiems iškart sakau – “chebra, duokit man flamiką, tuoj papiešiu, tikrai žinau, kad Rusijoj toks dizainas eis” ir pavarau:

Turbūt visi įsivaizduojat galimą užsakovų reakciją. O tai kaip tada vertinti naująjį „Ford Focus Electric“? Dar tegul dizaineris pasako, kad jam taip gavosi netyčia ir jis „Astono“ nėra matęs gyvenime (primenu, kad „Aston Martin“ priklausė „Ford“). Vien dėl to panašumo man „Focus Electric“ atrodo nieko vertas, nors technologiškai jis lyg ir visai intelektualus. Užuojauta „Fordui“ dėl jų impotencijos…

Ar tik man vienam čia panašu?

Nors tam pačiam „Aston Martin“ akmenų irgi galiu primėtyti sočiai. Gamintojas, turintis savo istorijoje tokius daiktus kaip „DB4“ turėtų atsakingiau elgtis su savo modelių gama. Nes naujausias jų projektėlis „Cygnet“ („Toyota iQ“ klonas) juokina dar stipriau nei „Focus Electric“. O kur dar tas jų naujas šūkis „Power, Beauty & Soul” žibantis prietaisų skydelyje. Didesnio absurdo sugalvoti turbūt neįmanoma… Identiteto krizė. Totali.

Ką "Toyota" ir "Aston Martin" turi bendro? Nieko. Na, išskyrus bendrą automobilį (spuogą).

Tagged , , , , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar