Tag Archives: elektromobilis

Kitos Kalėdos bus elektrinės!

Savo abejones dėl viską išgelbėsiančios automobilių elektrifikacijos esu išreiškęs pirmame savo įraše.  Nuomonės, iš esmės, nepakeičiau ir galėčiau išvardinti daugybę priežasčių kodėl elektra nėra panacėja. Tačiau jos pivalumus išnaudoti reikia, tik apie tai kiek vėliau.

Yra viena markė, kuri man visada patiko novatoriškumu, tai “Renault”. Taip, tamsių dėmių savo autoistorijoje ji turi (apie jas Grumlinas, manau, galėtų pasakoti ilgai), nes kaip dalinai valstybinė kompanija ji galbūt buvo per daug subsidijuojama ir kartais leisdavo sau negražiai paplagijuoti (R4 yra 2CV kopija). O kur dar WW2 laikų Louis Renault biznis su naciais, už kurį jis gavo pasėdėti kalėjime…

Tačiau nepaisant visko kompanija mėgsta eksperimentuoti ir tas man patinka. Šį kartą nesigilinsiu į technines jų inovacijas, o trumpai apžvelgiu įsimintinesnės išvazdos jų modelius:

Renault 16

Gal ir nešokiruojančio, bet subalansuoto dizaino, lyg kaip ir pirmasis hečbekas (nors dėl to galima ginčytis) – nesenai prasisuko presrelyzas apie jo jubiliejų.

Renault 5

Man gražūs tik pirmieji, originalūs 1972 m. dviejų durų variantai, vėliau jis stipriai išbjaurėjo. Ko vertas vien prancūziškas avantiūrizmas prastumti mašiną amerikiečiams seksovu pavadinimu “Le car”.

Renault Espace

Taip, tai ne “Renault” idėja, bet jiems pliusas už tai kad priėmė “Matra” po savo sparnu. “Peugeot” nepriėmė ir ilgai verkė (sorry, kad nuotrauka vidaus, juk apsiskelbiau, kad renku modelius pagal išorę).

Renault Twingo

Pirmoji karta buvo bomba. Kitokia negu visi ir žymiai erdvesnė nei atrodytų. O kur dar begalinis limituotų serijų skaičius. Naujas ne toks dailus, bet užtat reklamuojamas vykusiai – 1, 2, 3, 4 (paskutinį net uždraudė).

Renault Kangoo

Įrodymas, kad ir “kablukas” gali būti nenuobodus, reklamos irgi geros, o topų topas yra mano su sūnumi herojų Wallace&Gromit limituota versija (naująjį “Kangoo II” reklamavo Simpsonai).

Renault Avantime

Funktionalus ir erdvus kupė. Ar taip gali būti? Taip. Superinis komfortas ir matomumas keturiems keleiviams. Kaip kažkas rašė – “vienintelis koncepcinis automobilis, kuris buvo gamintas serijomis”.

Renault Vel Satis

Ne šedevras, tačiau galantiškas.

Renault Mégane II

Kas kitas iš gamintojų išdrįstų savo bene geriausiai perkamam modeliui uždėti tokį gražų užpakalį?

Sutinku, eksperimentai tiek išvaizdoje, tiek techninėje dalyje dažnai privesdavo ir prie kokybės problemų. Turbūt juodžiausias kokybinis periodas buvo 2001-2005 m. modeliuose ir tai stipriai pagadino “Renault” vardą daugelio akyse. Pas mus tas šleifas vilksis dar ilgiau, nes 2001-2005 m. automobiliai, mūsų masteliais, galima sakyti, beveik nauji.

Kaip ten bebūtų kompanija kokybines bėdas išsprendė ir tai jau pradeda matytis visokiose ataskaitose, kuriose “Renault” tradiciškai vilkdavosi dugne. Bėda, tik ta, kad kai jie neformaliai paskelbė, kad lygiuosis į “Toyota”, maniau, kad jie turėjo omenyje tik kokybę, o ne išvaizdą… Po 2002 m. išleistos “Megane II” nieko įdomesnio prancūzai taip ir nepagamino. Nuo to laiko modeliai vis labiau vienodėjo ir pilkėjo. Kad ir naujasis “Latitude”, taip, jis negrynakraujis “Renault”, o “Samsung” kūrinys, tačiau paženklinus jį “Toyota” ženklu amerikiečiai net nesumotų kad perka ne “Camry”.

Sutinku, komerciniu požiūriu eksperimentavimas su dizainu ir technologijomis dažnai nepasiteisina, bet man “Renault” asociuojasi būtent su inovacijomis ir paskutiniu metu man jų trūksta. Taip, puikusis “Renault Sport” padalinys dirba iš peties, bet aš kalbu apie tikras inovacijas, kurios supurtytų nusistovėjusią tvarką.

Apie plačius “Renault Nissan” užmojus pirmauti elektromobilių fronte čia nerašysiu, tačiau vienas tų užmojų vaisius mane tikrai veža (tikiuosi, kad kažkada veš ir iš tikrųjų).

Automobilio bėda yra tame, kad jis perdaug universalus. Juk žinome seną patarlę, kad universalus daiktas geras niekad nebūna. Juk realiai su visais automobiliais važinėjančiais Vilniuje jūs galite sėkmingai nuvažiuoti pvz. iki Viduržemio jūros. Taip, su vienais tą pavyktų padaryti komfortiškiau, greičiau ir kitaip “-iau”, bet tikslą pasiektų visi.  O juk ilgų ir trumpų atstumų tokios transporto priemonės, kaip laivai ar lėktuvai, skiriasi stipriai. Suprantu, difersifikuoti automobilį bus sunku. Daugelis šeimų juk turi tik vieną, taigi, jis turi būti kiek įmanoma universalesnis.

Tačiau, imu, kad ir savo pavyzdį. Iki darbo man 5 km. Darbo reikalais važinėju su darbe esančiu automobiliu. Į darbą važiuoju ir grįžtu vienas (žmona turi įprastą automobilį, kuriuo veža vaiką ir laisvalaikiu keliaujam kartu). Taip, “SLC” kiekvieną mano kelionę į darbą pavers kaifu, tačiau, žiūrint, kad ir iš banalios ekonominės pusės man labiau tikrų “Smart” (beje, jis man labai patinka). Bėda, kad “Smart” toks, sakyčiau irgi kompromisas. Jis visai ne inovatyvus – pagamintas įprastais automobilių pramonei būdais su visomis iš to išplaukiančiomis pasėmėmis – sunkus ir ne toks jau ekonomiškas kaip galėtų būti. Šioje klasėje reikia kažko kito. Nu tipo “Segway” su 4 ratais ir kėbulu, kad neaplytų. Juk elektra lengvame mikroautomobilyje atsiskleidžia visu gražumu, čia tikrai galima gauti nerealų naudingumo koeficientą ir keliauti už centus tiesiogine prasme (kalbu apie išlaidas energijai, o ne mašinai).

Taigi. Supratę, kad po automobilių pasaulio geležinio žmogaus priežiūra savo esamoje modelių gamoje revoliucijų nepadarys, “Renault” inžinieriai ėmėsi unikalaus projekto, sakyčiau, elektrinės kėdės. Pati idėja ne originali (linkas labai geras, tai juk “Top Gear”!), tačiau elektrifikuota masinėje gamyboje kaip ir nebuvo. O “Renault Twizy” bus visiškai serijinis produktas – marketingistai jau ėmėsi ir tyzinės komunikacijos.

Taip, čia tik kėdė su kiautu, bet juk aš ir kalbu apie keliones mieste. Jei jau jis tiktų man Lietuvoje, tai įsivaizduokit Paryžiaus ar Romos gyventoją su jų senamiesčių gatvelėmis. Mieste važinėji su tokiu, o jei norisi palakstyti serpantinais, savaitgaliui išsinuomoji “Lotus” ar “BMW Z4”. Reikia kelionės su chebra į užsienį – nuomoji “Espace” arba “Multivan”.

Taip, problema yra. Tai saugumas. Tačiau, jei vis daugiau megamiestų gyventojų važinės su tokias elektriniais kibirais ji išsispręs. Juokas juokais, bet manau, kad kvailai nuskambėjęs Prancūzų projektas uždrausti džipams įvažiuoti į Paryžių greitai bus prisimintas. Jau dabar jis vienaip ar kitaip egzistuoja CO2 mokesčio formoje, o ir iš tiesų, ko važiuoti su džipu į Paryžių? Su kokiu “Hummer” ten strigtum pirmame senamiesčio posūkyje.

Taigi, laukti liko ne ilgai, o ta proga ir Kalėdinis sveikinimas Jums!

Gerų švenčių!

Tagged , , , , , , , , , ,

Electro-pop

Kai jau esi apsisprendęs, kad rašysi blogą, labai sunku nesureikšminti pačios tos „Pradžios“. Atrodo, kad pradėti, reikia, na taip „su trenksmu“ – galingai, įdomiai, kad paskui ant tos pirmos bangos pasispyręs plauktum greičiau ir aukščiau. Nerašysi juk pirmam įraše, kad koks automobilių gamintojas pradėjo savo modelius dažyti nauja spalva ar pristatė 20AG galingesnę kurio nors variklio versiją. Ir turiu prisipažinti, kad ta pirmoji tema man ilgokai nedavė ramybės, bet, manau, kad pasirinkau teisingai.

Jau keletą metų, o ypač pastaraisiais, dėl to kibirkščiuoja viso pasaulio automėgėjai (nekenčiu to sovietinio mėgėjas, nes anuomet visus kažkuo besidominčius greitai pakrikštindavo mėgėjais, bet man jis čia tinka) ir manau, kad tai neduos ramybės dar keletą (keliolika) metų, kol pamažu neatsistos į savo tikrąją vietą. O, man tas kibirkščiavimas jau dabar atrodo betikslis. Tikrai nesu pranašas, bet, manau, kad pakankamai teisingai įsivaizduoju būsimą scenarijų.

Ir apie ką gi aš čia – aišku, kad apie electro-pop, kuris prieš 30 metų susuko galvas visiems muzikos mylėtojams, o dabar svaigina automobilių pasaulį. Nepatinka man tas furoras, nors tu ką. Nebūsiu originalus pasakęs, kad žmonijai pastoviai reikia triukšmingų naujienų apie bręstančias revoliucijas kurioje nors srityje. Tas pats dabar dedasi ir su elektra automobilių fronte. Girdi, benzininės ar dyzelinės mašinos jau beviltiškai pasenę ir tuoj tuoj jas visiškai išstums modernūs ir pigiai eksploatuojami elektromobiliai (Europa teigia, kad tai įvyks per 20 metų, o Lietuva, kadangi visada priekyje, kad per 10 – „Naujieji Vasiukai“ patys prašosi cituojami, nors iki šios konferencijos man Masiulis ir Kreivys kitų fone visai padorūs ministrai atrodė… ypač man patiko Masiulio „tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno svajonė“). „Ekspertai“ prie viso to dar suskumba pridurti, kad elektromobiliai (turbūt kokio sąmokslo dėka) buvo nepelnytai pamiršti dar prieš 100 metų ir jei visą tą laiką jie būtų buvę tobulinami tai dabar turbūt skraidytų ir pan.

Tik nesuklyskit mielieji. Nesu progreso priešininkas, kaip tik manau, kad elektromobilis yra labai labai geras dalykas, bet tegul meta į mane akmenį tas, kuris teigs, kad elektromobilis gali būti toks pats universalus kaip kurą deginantis jo brolis ir pilnai jį pakeisti. Manau, kad elektra bus efektyvus vaistas perpildytų megamiestų transportui ir ne kurioms specifinėms sritims, bet ne daugiau. Megamiestuose elektromobilių madą jau pradėjo politikai, įvedę aibę lengvatų jų vairuotojams (nemokamas parkavimas, akumuliatoriaus įkrovimas, atleidimas nuo kelių mokesčių ir t.t.), tačiau net ir tokios gausios vaišės kol kas sunkiai prisišaukia naujų narių į elektros mylėtojų būrį. Taip, jau pasirodo visai pakenčiamų „električkų“ – „Nissan Leaf“, „Mitsubishi MiEV“, bet vistiek jos dar nepadoriai brangios, kad priverstų rimtai svarstyti apie įsigijimą. Labai abejoju ar daug kas norės sumokėti 130.000-150.000 Lt už „Golf“ klasės automobilį vien dėl to, kad sutaupytų 15 Lt šimto kilometrų ridai – Didžiojoje Britanijoje „Mitsubishi“ jau pasimokė, kad su kaina nepajuokausi.  Aišku situacija keisis, elektromobiliai taps vis labiau įperkami (tik abejoju ar jie taps pigūs, nes akumuliatoriai sudaro didelę dalį jų kainos ir, manau, yra linkę tik brangti), bet revoliucijos greitai nebus, nes daug klausimų, kurie apspręs tikrąją eksploatacijos kainą vis dar lieka neatsakyti – likutinė vertė, akumuliatorių talpa ir jų įkrovimo bei tarnavimo laikas, eksploatavimas šalto klimato šalyse ir pan.

Be įprasto benzino ar dyzelino jau ir dabar yra alternatyvų – suspaustos CNG ar suskystintos LPG dujos, biodegalai (etanolis senesnis išradimas nei benzinas) ar net vandenilis. Taigi elektra geriausiu atveju lygiom proporcijom įsilies į šia draugiją (prisiminkim kad ir dyzelį, kuris šiuo metu dominuoja Europoje, nors dar prieš 30 metų lengvoms mašinoms buvo ne ką mažesnė egzotika nei dabar elektra). Tiesa, moksliniu požiūriu, jus, gerbiamieji, čia kiek suklaidinau sustatydamas elektrą šalia deginamų kuro tipų – elektra pati savaime nėra energijos šaltinis, o tik energijos perdavimo būdas, bet tikiuos jūs mane supratot. Prie to pačio – kiek keistai atrodo elektromobilių nulinis CO2 vertinimas, kai toli gražu ne visa elektra išgaunama iš „žalių“ šaltinių.

O mano „įsivaizduojamas būsimas scenarijus“ (kuriuo galbūt suintrigavau pradžioje) yra maždaug toks. Išsivysčiusių šalių autoparkas po kokių 15 metų (biodegalų čia neišskiriu, ten kur rašau benzinas bus ir etanolis, o kur dyzelis – biodyzelis):

Maži miesto automobiliai. Apylygėm proporcijom – elektra; vis dar benzinas (dėka modernių 2 cilindrų variklių, apie kuriuos dar reiks parašyti ir kurių atgimimo pradininkas galbūt bus “Fiat”); dyzelinas (tačiau dyzelio dalis turėtų mažėti dėl sunkiai pasiekiamų ekologinių normų) ir LPG (šalyse, kur yra LPG tradicijos).

Vidutiniai automobiliai, vienatūriai. Tas pats, tik prisidės hibridai (kuriais aš kažkodėl netikiu) ir dyzelio dalis bus didesnė.

Vidutiniai, dideli prestižiniai automobiliai, visureigiai. Visko po biškį, bet valdys dyzelis – pasižiūrėkit kad ir dabartines dyzelinių variklių charakteristikas vokiečių premiume. Tiesa, čia bus ir hibridų (dėl mados ir kad atitiktų griežtas CO2 normas – apie šį atitikimą kituose įrašuose) bei turėtų atsirasti ir vienas kitas avangardas a la vandenilis ar pan.

Lengvieji mažieji komerciniai. Panašiai kaip vidutiniai, tik nebus hibridų, nes ne tokie jie efektyvūs kaip gamintojai teigia, o elektra čia bus – ypač pas tuos, kurie važiuoja mažais atstumais. Jau tuoj bus galima įsigyti.

Lengvieji vidutiniai komerciniai, dideli komerciniai. Dyzelis ir dar kartą dyzelis, nes čia reikia efektyvumo, o ne tuščių kalbų (nebent nukreizėjusių politikų šutvė pramuš kokioj Europos šaly elektrinių sunkvežimių projektą). Na dar gal kažkiek CNG. Tiesa, miesto transporte elektra kažkokioj formoj egzistuos (turiu omeny ne troleibusus, tramvajus ar metro), bet labiau dėl deklaruojamos ekologijos nei realios naudos.

Superautomobiliai. Vis dar senas geras benzinas, tačiau vis dažniau su galimybe naudoti etanolį (kuris įgalina pasiekti didesnę galią). Nors elektra čia gali gerokai sudrumsti vandenį – tiek poroje su vidaus degimo varikliais, tiek viena atskirai. Superautomobiliai yra brangūs, taigi čia gamintojai turės erdvės eksperimentuoti su brangiais (ir, savaime aišku, efektyviais) akumuliatoriais, įvairiomis KERS sistemomis ir panašiomis technologijoms, kurios duos realios naudos. Pavyzdys kad ir čia. Nereikia pamiršti, kad elektrinį progresą labai paskatins ir griežtos CO2 normos, nes sportinės mašinos yra amžinos CO2 rekordininkės.

Tai tiek.

Tagged , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar