Blogas Automobiliams

Kai jau esi apsisprendęs, kad rašysi blogą, labai sunku nesureikšminti pačios tos „Pradžios“. Atrodo, kad pradėti, reikia, na taip „su trenksmu“ – galingai, įdomiai, kad paskui ant tos pirmos bangos pasispyręs plauktum greičiau ir aukščiau. Nerašysi juk pirmam įraše, kad koks automobilių gamintojas pradėjo savo modelius dažyti nauja spalva ar pristatė 20AG galingesnę kurio nors variklio versiją. Ir turiu prisipažinti, kad ta pirmoji tema man ilgokai nedavė ramybės, bet, manau, kad pasirinkau teisingai.

Jau keletą metų, o ypač pastaraisiais, dėl to kibirkščiuoja viso pasaulio automėgėjai (nekenčiu to sovietinio mėgėjas, nes anuomet visus kažkuo besidominčius greitai pakrikštindavo mėgėjais, bet man jis čia tinka) ir manau, kad tai neduos ramybės dar keletą (keliolika) metų, kol pamažu neatsistos į savo tikrąją vietą. O, man tas kibirkščiavimas jau dabar atrodo betikslis. Tikrai nesu pranašas, bet, manau, kad pakankamai teisingai įsivaizduoju būsimą scenarijų.

Ir apie ką gi aš čia – aišku, kad apie electro-pop, kuris prieš 30 metų susuko galvas visiems muzikos mylėtojams, o dabar svaigina automobilių pasaulį. Nepatinka man tas furoras, nors tu ką. Nebūsiu originalus pasakęs, kad žmonijai pastoviai reikia triukšmingų naujienų apie bręstančias revoliucijas kurioje nors srityje. Tas pats dabar dedasi ir su elektra automobilių fronte. Girdi, benzininės ar dyzelinės mašinos jau beviltiškai pasenę ir tuoj tuoj jas visiškai išstums modernūs ir pigiai eksploatuojami elektromobiliai (Europa teigia, kad tai įvyks per 20 metų, o Lietuva, kadangi visada priekyje, kad per 10 – „Naujieji Vasiukai“ patys prašosi cituojami, nors iki šios konferencijos man Masiulis ir Kreivys kitų fone visai padorūs ministrai atrodė… ypač man patiko Masiulio „tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno svajonė“). „Ekspertai“ prie viso to dar suskumba pridurti, kad elektromobiliai (turbūt kokio sąmokslo dėka) buvo nepelnytai pamiršti dar prieš 100 metų ir jei visą tą laiką jie būtų buvę tobulinami tai dabar turbūt skraidytų ir pan.

Tik nesuklyskit mielieji. Nesu progreso priešininkas, kaip tik manau, kad elektromobilis yra labai labai geras dalykas, bet tegul meta į mane akmenį tas, kuris teigs, kad elektromobilis gali būti toks pats universalus kaip kurą deginantis jo brolis ir pilnai jį pakeisti. Manau, kad elektra bus efektyvus vaistas perpildytų megamiestų transportui ir ne kurioms specifinėms sritims, bet ne daugiau. Megamiestuose elektromobilių madą jau pradėjo politikai, įvedę aibę lengvatų jų vairuotojams (nemokamas parkavimas, akumuliatoriaus įkrovimas, atleidimas nuo kelių mokesčių ir t.t.), tačiau net ir tokios gausios vaišės kol kas sunkiai prisišaukia naujų narių į elektros mylėtojų būrį. Taip, jau pasirodo visai pakenčiamų „električkų“ – „Nissan Leaf“, „Mitsubishi MiEV“, bet vistiek jos dar nepadoriai brangios, kad priverstų rimtai svarstyti apie įsigijimą. Labai abejoju ar daug kas norės sumokėti 130.000-150.000 Lt už „Golf“ klasės automobilį vien dėl to, kad sutaupytų 15 Lt šimto kilometrų ridai – Didžiojoje Britanijoje „Mitsubishi“ jau pasimokė, kad su kaina nepajuokausi.  Aišku situacija keisis, elektromobiliai taps vis labiau įperkami (tik abejoju ar jie taps pigūs, nes akumuliatoriai sudaro didelę dalį jų kainos ir, manau, yra linkę tik brangti), bet revoliucijos greitai nebus, nes daug klausimų, kurie apspręs tikrąją eksploatacijos kainą vis dar lieka neatsakyti – likutinė vertė, akumuliatorių talpa ir jų įkrovimo bei tarnavimo laikas, eksploatavimas šalto klimato šalyse ir pan.

Be įprasto benzino ar dyzelino jau ir dabar yra alternatyvų – suspaustos CNG ar suskystintos LPG dujos, biodegalai (etanolis senesnis išradimas nei benzinas) ar net vandenilis. Taigi elektra geriausiu atveju lygiom proporcijom įsilies į šia draugiją (prisiminkim kad ir dyzelį, kuris šiuo metu dominuoja Europoje, nors dar prieš 30 metų lengvoms mašinoms buvo ne ką mažesnė egzotika nei dabar elektra). Tiesa, moksliniu požiūriu, jus, gerbiamieji, čia kiek suklaidinau sustatydamas elektrą šalia deginamų kuro tipų – elektra pati savaime nėra energijos šaltinis, o tik energijos perdavimo būdas, bet tikiuos jūs mane supratot. Prie to pačio – kiek keistai atrodo elektromobilių nulinis CO2 vertinimas, kai toli gražu ne visa elektra išgaunama iš „žalių“ šaltinių.

O mano „įsivaizduojamas būsimas scenarijus“ (kuriuo galbūt suintrigavau pradžioje) yra maždaug toks. Išsivysčiusių šalių autoparkas po kokių 15 metų (biodegalų čia neišskiriu, ten kur rašau benzinas bus ir etanolis, o kur dyzelis – biodyzelis):

Maži miesto automobiliai. Apylygėm proporcijom – elektra; vis dar benzinas (dėka modernių 2 cilindrų variklių, apie kuriuos dar reiks parašyti ir kurių atgimimo pradininkas galbūt bus “Fiat”); dyzelinas (tačiau dyzelio dalis turėtų mažėti dėl sunkiai pasiekiamų ekologinių normų) ir LPG (šalyse, kur yra LPG tradicijos).

Vidutiniai automobiliai, vienatūriai. Tas pats, tik prisidės hibridai (kuriais aš kažkodėl netikiu) ir dyzelio dalis bus didesnė.

Vidutiniai, dideli prestižiniai automobiliai, visureigiai. Visko po biškį, bet valdys dyzelis – pasižiūrėkit kad ir dabartines dyzelinių variklių charakteristikas vokiečių premiume. Tiesa, čia bus ir hibridų (dėl mados ir kad atitiktų griežtas CO2 normas – apie šį atitikimą kituose įrašuose) bei turėtų atsirasti ir vienas kitas avangardas a la vandenilis ar pan.

Lengvieji mažieji komerciniai. Panašiai kaip vidutiniai, tik nebus hibridų, nes ne tokie jie efektyvūs kaip gamintojai teigia, o elektra čia bus – ypač pas tuos, kurie važiuoja mažais atstumais. Jau tuoj bus galima įsigyti.

Lengvieji vidutiniai komerciniai, dideli komerciniai. Dyzelis ir dar kartą dyzelis, nes čia reikia efektyvumo, o ne tuščių kalbų (nebent nukreizėjusių politikų šutvė pramuš kokioj Europos šaly elektrinių sunkvežimių projektą). Na dar gal kažkiek CNG. Tiesa, miesto transporte elektra kažkokioj formoj egzistuos (turiu omeny ne troleibusus, tramvajus ar metro), bet labiau dėl deklaruojamos ekologijos nei realios naudos.

Superautomobiliai. Vis dar senas geras benzinas, tačiau vis dažniau su galimybe naudoti etanolį (kuris įgalina pasiekti didesnę galią). Nors elektra čia gali gerokai sudrumsti vandenį – tiek poroje su vidaus degimo varikliais, tiek viena atskirai. Superautomobiliai yra brangūs, taigi čia gamintojai turės erdvės eksperimentuoti su brangiais (ir, savaime aišku, efektyviais) akumuliatoriais, įvairiomis KERS sistemomis ir panašiomis technologijoms, kurios duos realios naudos. Pavyzdys kad ir čia. Nereikia pamiršti, kad elektrinį progresą labai paskatins ir griežtos CO2 normos, nes sportinės mašinos yra amžinos CO2 rekordininkės.

Tai tiek.