Category Archives: Naujienos

What’s wrong with you people? (arba 62.500,- Lt už cilindrą)

Nesakau, kad automobilių taršos nereikia mažinti. Bet, panašu, kad lazda tampa jau gerokai perlenkta. Neimsiu ieškoti visokių duomenų, bet, kiek atsimenu iš įvairių atsitiktinai matytų grafikų, automobiliai tikrai nėra pagrindiniai CO2 teršėjai pasaulyje. Juk yra pramonė, laivai, lėktuvai, o kažkur girdėjau, kad vien galvijai pribezda daugiau CO2 nei automobiliai.

Galėjo Europa su EURO4 normom ir pabaigti, o nuo kitų metų jau bus EURO5, dėl kurios gamintojai priversti gerokai pasukti galvas ir net užlenkti kai kuriuos „karštus“ modelius (vien už tai eurobiurokratai degs pragare). Neilgai trukus bus ir EURO6, o tai reikš, kad dyzelinio automobilio pirkėjas kokius 20%* automobilio kainos turės atseikėti vien už ekologiją.

O blogiausia ir yra tai, kad tokie reguliavimai jau pradėjo gerokai per stipriai įtakoti gamintojų produkciją – stabdyti esamų modelių gamybą arba priversti juos gaminti nesąmones. Būtent paskutinė nesąmonė mane ir paskatino parašyti šį įrašą. Pirmas signalas buvo prieš kelis metus kai „Volvo“ nusprendė į savo reprezentacinius modelius “S80” ir “V70” montuoti 1.6 109Ag dyzelį. Suprantu, kad deklaruojamos 4,5l/100 km sąnaudos „Volvo S80“ skamba įspūdingai, bet įsibėgėjimas iki 100 km/h per 12,4s („V70“ – 12,7s) tikrai nedžiugina… Juo labiau, automobiliui, kuris kainuoja virš 100.000 Lt. Na, bet „Volvo“ dar galima suprasti. Švedai pradėjo rūpintis ekologija dar tada kai tai buvo visiškai nemadinga, o kiti gamintojai garsiai triūbino apie savo pristatomus V-12 motorus**. Be to, “S80” yra klase žemiau nei „Mercedes-Benz S“ ar „BMW 7“, taigi tas 1.6 „psichologiškai“ jam dar puse velnio. Juo labiau, kad „Volvo“ šiais metais į „S80“ pradėjo montuoti naują turbobenzininį 1.6 180Ag motorą, kuris šį didelį sedaną iki 100 km/h įgena tik per 8s.

Žinia, kuri mane nuliūdino, apskriejo autonaujienų puslapius visai nesenai. „Mercedes“ iškilmingai pristatė savąjį “Mercedes-Benz S 250 CDI BlueEFFICIENCY” (varomą 2,2l 4 cilindrų dyzelio) kaip „taupiausią prabangų sedaną pasaulyje“. Negaliu kabinėtis prie šios mašinos techninių charakteristikų, nes jos visai padorios – 204AG galia, 500Nm (!) sukimo momentas, iš to išplaukianti 8,2 s 0-100 km/h akseleracija ir 240 km/h maksimalus greitis. Na ir aiškų įspūdingos deklaruojamos 5,7l/100 km vidutinės degalų sąnaudos.

Tačiau, „MB“ džiaugsmingai pranešama naujiena apie „pirmą kartą S-klasėje panaudotą 4 cilindrų variklį“ manęs neužkabino. Visų pirma, labai abejotinas yra „Mercedes-Benz S“ pirkėjo nenumaldomas noras sutaupyti kuro, žinant, kad automobilis kainuoja nuo 250.000 Lt (prailgintos bazės nuo 280.000 Lt). Norintiems taupyti jau senokai buvo geras pasiūlymas – „S 350 BlueTEC“ su 3,0l V6 dyzeliu, kuris tik 15.000 Lt (vargani 6% nuo aut. kainos) brangesnis už „S 250 CDI“ – ir srebia ne ką ten daugiau. O ir šiaip, pats faktas – „S klasė su 4 cilindrų varikliu“ man skamba kažkaip iškrypusiai. Juk be dinaminių charakteristikų dar yra toks dalykas kaip variklio darbo kultūra, kuri pas V6 ar V8 yra nepalyginama su 4 cilindrais. O kur dar garsas (na ir kas, kad „S“ klasėje tiek ten jo ir girdisi) ir savininko savimeilės paglostymas (tik nesakykit, kad už 250.000 Lt to nesinori).

Kodėl šį atvejį pavadinau nesąmone? Labai abejoju, ar spaudos pranešimuose deklaruojama frazė „taupiausias prabangus sedanas pasaulyje“ buvo tikroji „MB“ siekiamybė kuriant „S 250 CDI“. „Mercedes-Benz S“ yra geriausiai parduodamas tokios klasės automobilis pasaulyje ir matyt „Mercedes“ analitikai pastebėjo besiartinančią grėsmę. Grėsmės vardas CO2, o ji pasireiškia tuo, kad beveik visi stambesni pasaulio koncernai yra įvedę CO2 apribojimus savo tarnautojų automobiliams. Be abejo, yra ir biudžeto ribos, priklausančios pagal darbuotojo rangą, tačiau šalia visada eina ir CO2 lygis. Taigi, gali būti, kad ir stambiems firmų šulams buvo uždėti CO2 limitai renkantis limuzinus (visi dideli koncernai juk dabar labai mėgsta pasirodyti kaip jie myli gamtą). Šiuo atveju „S 250 CDI BlueEFFICIENCY“ įtelpa į 149 g/km ir tai gali tapti išsigelbėjimu kokiam nors CEO***, kuris pagal kompanijos politiką gali važinėti bet kuo… neviršijančiu 150 g/km. O kur dar valstybiniai reprezentacinių limuzinų pirkimai (valstybiniame, diplomatiniame sektoriuje “MB” stiprus), kurioms visos Europos šalys bus uždėję CO2 lubas… Taigi, tas „S 250 CDI“ greičiausiai buvo marketinginė, o ne inžinierinė, idėja, norint išsaugoti/užimti kuo daugiau rinkos.

Na taip, toks CO2 mažinimas tikrai nėra blogas dalykas, bet, kaip minėjau, manau, kad lazda jau perlenkta. Paskaičiavus kiek visi tie stambūs vadovai praskraido lėktuvais, ir kiek tiek lėktuvai išmeta CO2, tas 150 g/km ar 220 g/km (kuriuos išmeta pvz. „S500“) manau, toli gražu, nesudaro lemiamo skirtumo. Be to, tų pačių generolų vadovaujamose megagamyklose, pakeitus keletą technologinių operacijų, CO2 išmetimą per parą būtų galima sumažinti tonomis o ne gramais…

Taip ir norisi klausti,  what’s wrong with you people?

P.S. Apie elektromobilius ir jų išmetamą “nulinį CO2” čia nerašiau – nulinis jis bus tik tada kai visa, arba bent jau didžioji dalis elektros energijos bus išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių

* – procentai įrašyti “iš lempos” ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais – jie skirti tik iliustruoti per didelę ekologijos kainą automobiliuose. Manau, paknaisiojus gūglėje būtų galima rasti ir tikslesnių skaičiavimų, tačiau ne tai šio rašinio tema. Kas tiek kainuoja? Visa gausybė dalykų – dalelių filtras, katalizatorius, EGR (atidirbusių dujų pakartotiniam panaudojimui) sistema, start/stop sistema, įvairios mišinio liesinimo sistemos ir pan. Pateisinti galima nebent tuos dalykus, kurie vartotojui duoda realią naudą – dvigubos sankabos dėžė (greitesnis pavarų perjungimas) arba turbina (gyvesnis variklis, bet čia irgi yra niuansų).

** – 1987 m. „BMW“ savo „7“ serijai pristatė V-12, „MB“ negalėjo atsilikti ir 1991 m. į „S“ taipogi įkišo V-12.

*** – čia šiaip ne į temą. Nesenai peržiūrėjau “The Social Network” – taip, tai grynai holivudinis produktas (nieko kito ir nesitikėjau), bet man visai patiko. Ypač patiko dabartinio IT napoleono Mark Zuckerberg naudotas užrašas ant vizitkės – “I’m CEO, Bitch”.

Vargšiškas 4 cilindrų dyzelis S-klasėje, šaltinis: "Mercedes"

Tagged , , , , , ,

Aukštuomenės damos išgelbėtos!

Visi žinom sėkmingų verslininkų pomėgį savo žmonas ar/ir drauges pamaloninti automobiliais. Taip jau yra, kad visi įsivaizduoja jog tokioms ponioms labiausiai tinka koks ale džipukas – tipo ir matomumas geresnis ir saugesnis ir t.t.. Taigi, paprastos ponios gauna kokį “Toyota RAV4”, o labiau nusipelniusios gali pretenduoti ir į prestižinį segmentą, nes premium gamintojai šia nišą greitai užpildė – “BMW X1/X3”, “Audi Q5”, “Mercedes-Benz GLK” ir panašiai.

Yra ir dar bent viena įdomi markė. Ji niekuo ne geresnė/brangesnė, nei mano išvardinti vokiečiai, bet turi šiokią tokią egzotikos aureolę. Panašiai, kaip kažkada JAV milionierius ekscentrikas Howard Hughes (“Aviatorius” – apie jį) nusipirko „Daimler DS420“ (kuris buvo retas, bet Howardo masteliais nebuvo brangus) manydamas, kad tai yra išskirtinis, tik karaliams gaminamas automobilis*, taip kai kurie prakutę pirkėjai labai vertina “Range Rover” ar “Jaguar” statydami juos gerokai aukščiau “mainstreemo” “BMW”, “Audi” ar “MB”. Nesakau, kad tame nėra bent dalelės tiesos. Aš ir pats labai džiaugiuosi kad vokiečių premium banginiams yra alternatyvų, nes pasaulis būtų per daug nuobodus jei būtu tik jie – bet šis įrašas ne apie tai.

Taigi, tai koks turtingas dėdė nuspręsdavo savo meilei nupirkti “Range Rover”, iškart atsidurdavo aklavietėje. “Range Rover Sport” šiaip ar taip brangokas, nežinia kaip ten su ta meile paskui bus ir iškart kildavo klaustukas ar ji verta tokios investicijos…

Tada “Range Rover” staigiai sumojo turinti didelę skylę savo modelių gamoje ir išleido “Evoque”. Bet tas gi triduris… O juk visi jau žinom, kad į, nusipelniusiųjų tokios mašinos, draugių/žmonų pareigas įeina ir vaikų vežiojimas. O kaip čia juos susodinsi per tas vienerias šonines duris…

O, “Range Rover” pačioje pradžioje dar teigė, kad “Evoque” (pagal “Land Rover LRX” konceptą) sumanytas tik kaip triduris ir viskas. Paskiau, matyt susiprotėjo, paanalizavę kas yra tokių mašinų pirkėjai ir kokia tokių mašinų paskirtis, ir pradėjo slapčia daryti 5 durų versiją, vis dar neigdami tai ir aiškindami, kad jei ji ir bus tai tik negreitai ir pan.

Bet kur čia lauksi, kai konkurentai rinką jau baigia išsidalinti, gali ir nesuspėt į traukinį…

Taigi, neilgai trukus, sulaukėm ir penkiadurio!

Aukštuomenės damos išgelbėtos!

* – iš tiesų, nemažai “Daimler DS420” priklausė karališkosioms šeimoms, tačiau automobilį galėjo nusipirkti bet kas. Labai geras puslapis apie šį “Daimler”, kuriame yra ir Howardo automobilis (su tualetu!), 1984 m. ofisas ant ratų (velniškai įspūdingas!) ir daugybė kitokios info.

Tagged , , , , , , ,

Things will never be the same again

Nenoriu, kad šio rašinėlio pradžia skambėtų kaip kokio homo sovieticus dėjavimai apie auksinę praeitį, kurioje viskas buvo geriau – ir kotletas skanesnis, ir degtinė gardesnė, ir panos gražesnės. Bet nuo lengvos nostalgijos nepabėgsiu.

Šiuolaikinė žiniasklaida su savo x-baitinias tinklais sugeba akimirksniu informuoti visomis dominančiomis temomis ir tas ne visada yra gerai. Taip, tu gali žinoti daugiau/greičiau/išsamiau, bet kuo gi tave žmogau nustebinti, jeigu tu viską jau žinai? Nuo šių laikų pramoninių paparacių nuslėpti naujus serijinius gaminius sugeba turbūt tik Steve Jobs, o automobilių gamintojai apie tai jau net nesvajoja…

Ir apie ką aš čia? Apie tai, kad automobilių parodos jau niekada nebus tokios kaip anksčiau. Įvardinkit jūs man, mielieji, bent vieną serijinį modelį, kuris pirmą kartą buvo parodytas šiemetinėje Paryžiaus „Mondial de l’automobile“. Taip, parodos rengėjai savo puslapyje gražiai išvardino visas pasaulines naujienas, bet realybė tokia, kad visos jos (su nuotraukomis) automėgėjų forumuose jau buvo išnarstytos skersai ir išilgai. Serijinis modelis blogas tuo, kad jį prieš paleidžiant reikia išbandyti įvairiomis sąlygomis, o kur gi tu dabar pasaulyje rasi tokią vietą kur galėtum prasukti kokį milijoną km (gamintojai deklaruoja, kad tiek pravažiuoja bandydami naujus modelius) nepastebėtas. Turbūt, net ir kas antras eskimas ar papuasas jau turi mano minėto dėdės prietaisą su kuriuo gali akimirksniu įdėti į internetą tai, kas netikėtai pasirodė jo akiratyje.  Nors, dažniausiai viskas būna dar paprasčiau. Naujo modelio kūrime dalyvauja šimtai žmonių ir beveik visada atsiranda bent vienas, kuris paplatina internete turimą informaciją – kartais tik atskirų dalių fragmentus, o kartais ir visai geros kokybės viso automobilio nuotraukas. Gamintojas, supratęs, kad intrigos jau neišlaikys, tokiu atveju suskumba pats kuo greičiau išleisti oficialų spaudos pranešimą su naujo modelio fotografijomis. Nors, žinant dabartinių marketingistų vingrybes, negalima atmesti prielaidos, kad keletas nuotraukų, dar prieš oficialų pristatymą, būna tyčia nutekinamos kaip “spy photo” idant ilgiau išlaikyti susidomėjimą “labai slepiamu” modeliu.

Tikrų naujienų vaidmuo parodose dabar liko tik konceptams, kurie aišku įdomūs, bet tai jau kito rašinio tema. O man belieka kapstytis archyvuose, kad dar kartą prisiminti serijinius modelius, kurie buvo pristatyti Paryžiuje ir patraukė visų dėmesį. Šiaip ar taip, tai yra seniausia pasaulyje autoparoda (ištakos siekia dar 19 a.!) taigi tų tikrų pasaulinių premjerų čia būta pakankamai. Prancūzai čia beveik visada pristatydavo naujus modelius, o iš jų turbūt įsimintiniausias buvo 1955 m. „Citroen DS“, kuris „pakeitė visą automobilių industriją per naktį“ ir šalia kurio „visi kiti automobiliai staiga tapo pasenę“. Italai ar vokiečiai retkarčiais taipogi atveždavo naujienų – dar 1936 m. Paryžiui buvo pristatytas „peliukas Mikis“ „Fiat 500 Topolino“, o 1974 m. ir 1976 m., atitinkamai, „VW Golf“ ir „Audi 100 C2“ (nors šią informaciją dar reiktų patikrinti). Net ir 20 a. pabaigoje autopramonė dar sugebėdavo išsaugoti paslaptis: štai 1992 m. pristatytas mažasis vienatūris „Renault Twingo“ sukėlė šiokią tokią revoliuciją savo segmente – norint panašių pavyzdžių būtų galima surasti ir daugiau.

O dabar? Iš serijinių nieko naujo – „Peugeot 508“, „Mercedes CLS“, „Range Rover Evoque“, „Citroen DS4“, „BMW X3“ – visi matyti, o kai kuriuos jų jau gal net ir Lietuvos dileriai turi.

Bet nesupraskit neteisingai. Ant parodos aš nevarau. Esu buvęs tik Londono „British Motorshow“, kuri toli gražu netraukia iki Paryžiaus ar Frankfurto lygio, bet ir ten buvo visai gerai. Vien ko verta galimybė tiek automobilių pamatyti vienoje vietoje, plius dar visokios pramogos (simuliatoriai, kartingai, „Pixar Cars“ stendas vaikams ir pan.) ir „special exhibits“, kurių ekspozicijos (2006 m. Paryžiaus parodos pvz.) kai kam gali būti įdomesnės ir už pačią parodą.

Taigi į Frankfurtą, Paryžių ar Ženevą kažkada reikės būtinai nuvažiuot, bet prieš tai dar laukia šitas ir šitas.

P.S. Nuotraukoje – “Renault Twingo” pristatymas Paryžiaus parodoje 1992 m. Šaltinis “Renault”.

Tagged , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar