Biurokratai užknisa

Iš anksto perspėju – tai nebus joks išsamus tyrimas su krūvos medžiagos analize ir visokiais hipotezių įrodymais. Kaip jau ne kartą esu rašęs, blogo formatas tuo ir geras, kad gali rašyti tai kas šauna į galvą ir, be abejo, būti visiškai subjektyvus (ir neišsamus). Savo šiandienine rašliava bandysiu lengvai užkabinti negerą dalyką, kuris jau tampa tendencija ir dėl to ima užknisti. Taigi, šiandieninė tema yra automobilių ekonomija ir ekologija, kuri, kalbant apie naujus automobilius, šiuo metu yra bene svarbesnė už visokias arklio galias, dizainą ar kokybę. Visiškai nenoriu pasakyti, kad ekonomija ir ekologija yra blogi dalykai. Normalių šalių siekis mažinti išmetamą į aplinką CO2 yra labai sveikintinas ir automobiliuose jis yra labai stipriai realizuojamas. Gal net, sakyčiau, per stipriai. Daugumoje ES šalių su CO2 išmetimu yra susieti automobilio registracijos, kelių ar kitokie mokesčiai ir tai atrodytų labai protinga jei ne vienas “bet”.

Štai pvz. Anglijoje automobiliai išmetantys iki 130 g./km CO2 nemoka jokio metinio mokesčio, o išmetantys nuo 151 g/km iki 165 g/km moka papildomus 165 svarus kasmet, nekalbant aišku apie dar didesnius teršėjus. Panašios sistemos galioja ir kitose “išsivysčiusiose” ES šalyse, o mes irgi neilgai būsim “atsilikeliai” – nuo 2016 m. visos ES narės privalės taikyti apmokestinimą pagal CO2. Ir kas čia blogo? Ogi visiškai nieko. Jei jau pasaulio žalieji taip nutarė tai tebūnie. Be to, žinant, kad CO2 išmetimo ir kuro sąnaudų priklausomybė yra beveik linijinė viskas išvis atrodo idealu: jei saugai mūsų planetą ir važinėji su kokiu “Prius” – nemoki nieko, o jei kas dieną į darbą važiuoji su “Hummer” – turi papildomai susimokėti. Lyg ir viskas socialiai teisinga ir t.t. Tačiau, grįžtu prie to “bet”. Kadangi CO2 įtakoja automobilio turėjimo kaštus, natūralu, kad visi gamintojai siekia gaminti kuo mažiau CO2 išmetančius automobilius (ir mažiau degalų vartojančius). Ir, tame aišku, nėra nieko blogo, kol nepradedi kapstyti giliau. O va su sąnaudų (ir CO2) matavimu ir prasideda niuansai. Kaip žinia, kuro sąnaudos automobilyje yra labai abstraktus dalykas. Vien sąnaudos “užmiestyje”, net esant fiksuotam greičiui gali būti labai stipriai įtakojamos įvairių faktorių – oro temperatūros, kelio dangos, kelio aukštingumo, vėjo ir pan. O dar didesnė mįslė yra sąnaudos “mieste”. Mieste tai kokiam? Londone per kamštį ar Rokiškyje, kur yra 3 šviesoforai (niekaip nesiekiu diskriminuoti Rokiškio – šviesoforų ten turbūt yra daugiau, o taip parašiau tik tam, kad palyginimas būtų įtikinamesnis).

Be abejo, kad  išvengti tokių interpretacijų šie testai yra reglamentuoti ir viskas lyg turėtų būti OK. Tačiau kas galėtų paneigti, kad gamintojai kurdami variklius/variklių valdymo programas nesistengia jų adaptuoti būtent tokiam testui, o realios kuro sąnaudos (ir CO2 išmetimas) lieka kažkur nuošaly. Skamba kaip sąmokslo teorija? Tik tol, kol pagalvoji kad tokia adaptacija gali padėti įgauti lemiamą pranašumą prieš konkurentus ir įgalinti parduoti pvz. papildomus 50.000 automobilių Europoje per metus. Visas tas gamintojų gudravimas turi ir apibūdinimą – “cycle beating” – pagūglinus galima rasti ir daugiau info apie tai. O viso ko pasekoje, gaunasi tokia situacija, kad vartotojas nusipirkęs superduperekonomišką mažuliuką “Fiat 500” staiga supranta, kad jis srebia daugiau nei “BMW 530d”.

Yra niuansų ir su oro kondicionieriumi – niekur neradau ar testuojant jis turi būti įjungtas ar ne. O visokių hibridų testai kelia dar didesnius klausimus – juk jei hibridas testą pradeda pilnai įkrautu akumuliatoriumi tai jo sąnaudos bus tikrai mažesnės nei akumuliatoriui esant tuščiam. Arba elektromobilių nulinis CO2 traktavimas. Taip CO2 jie patys neišmeta, bet kas žino kaip ta elektra pagaminta? Kažkur net buvo tyrimas, kad elektrą gaminant iš iškastinio kuro CO2 išmetama panašiai kiek jo išmestų ekonomiškas dyzelinis automobilis.

Ką aš siūlau? Ogi labai paprastą ir genialų sprendimą. Tik, deja, sunkiai realybėje įgyvendinamą. Jei jau CO2 išmetimas priklauso nuo sudeginto kuro kiekio, tai kodėl to mokesčio tiesiog neįskaičiuoti į kuro kainą. Kiek sudeginai kuro, tiek ir sumokėjai. Nes dabar gaunasi kad jei turi kokį baisiai ekologišką automobilį (su mažu CO2 išmetimu) gali su juo nuvažiuoti nors ir kelis šimtus km kas dieną – vistiek CO2 mokesčio nemokėsi. O štai jei turi kokį “Ferrari” ir su juo nuvažiuoji vos 1000 km į metus vis vien turi mokėti 1000  eurų ar svarų siekiantį metinį CO2 mokestį… Bėda tik tame, kad kuro kainos Europoje taip apaugintos visokiais akcizais, kad tokio metodo jos jau nebepakeltų.

O mums, išvis, tas apmokestinimas dar nė motais, bet, kaip minėjau, laukti jau liko nebeilgai. O kas dėl realių sąnaudų, tai pvz. Britanijoje yra visai nebloga iniciatyva – galite ir savo bolidus pasitikrinti (tik susiraskit MPG konverterį).

Nepaisant visko, šio daikto labiau norėčiau nei "530d"

Tagged , , , , , , , , ,

15 thoughts on “Biurokratai užknisa

  1. kaimietis says:

    oi gera tema. ne karta apie tai svarsciau.

    tas oficialus sanaudu irba co2 ciklas yra visiska nesamone. ten net ne keliu vaziuoja, o ant stendo, “rolling road”. paimituoja mieste, uzmiesti, magistrale kur isibegeja turbut netgi iki 80 kmh (tiksliai nepamenu) keliom sekundem(!) . bet tai kaaa daryt? na viena is ideju – paruosti tam tikra trasa – yra minimalus laikas per kuri reikia ta trasa iveikti – ir tegul varo. oro salygos? – tegu buna viena diena per menesi visoms, galima bandyti tris kartus. tikrai bus tiksliau.

    kodel yra road tax anglijoje, ir kodel neprideda tax prie benzo? na mano pirma mintis buvo tokia, kam tas bereikalingas popierizmas. be veliau persigalvojau: viena is priezasciu – kad kura piltusu UK, o ne uzsienyje. kaip salai tai mazesnis pavojus. jei uzdeda mokesciu uz kura, tai furos pilnais bakais ivaziuotu ir tusciais isvaziuotu (nors ko gero ir taip tai daro). na dar norint road tax pirkti, tikrina ar turi draudima. be to keliu mokescio skrituliukai klijuojami prie stiklo ir bet kuriam mentui galima lengvai patikrinti. na dar skatina pirkti naujas ir “taupias” masinas, stimuliuoja ekonomika (p.korejos 😀 ), atsisakysi tersaliu ferrari, mersu ar siaip “future classics” ir pakeisti visokiom fiestom.

    del CO2 ir mokesciu, tai patikslinsiu. iki 99 g/km nemokama keliu mokescio. iki 120 g/km – £35 ar panasi juokinga suma. toliau dideja nemaziai, ypac skauda 200+ g/km iki £500 metam. kiekvienais metai tai kyla. dar vienas niuansas – iki 2001 metu pagamintoms masinoms skaiciuojasi ne pagl co2, o pagal variklio darbini turi. iki 1.5 litro ir virs, apie £100 ir £200 atAtinkamai. pvz jei mano honda butu ne 2000, o pvz 2006, mokeciau £400, o ne £200, co2 berods 225 g/km.

    yra ideju matuoti co2 net tik “pump to tail” (na tipo kiek sukurena kuro), bet nuo pacios enrgijos pagaminimo pradzios. pvz ispumpuojamos naftos, jos gabenimo, kurenimo, elektros energijos gamybos, perdavimo ir sunaudojimo.

    is esmes co2 ismetimo mazinimo inciatyva ir pastangos labai sveikintinos, bet lazda perlenkiama. mazo pasipriesinimo padangos – idomu kaip su jomis stabdosi… stop – start, vaziavau su nauju fiatuku punto, veike neblogai 95 proc. pora kartu milane sufailino prie sviesaforo – buvau apipypintas pagal italiskas tradicijas 😀 kol galu gale kalnuose kamstyje su saltu (!) vairkliu visiskai uzfailino ir uzsidege check engine. na po valandos nusiresetino, bet vistiek vejai… idomu kaip tie re-startai turi itakos vaiklio ilgaimziskumui, faktas, kad resursas labai smarkiai mazeja. jei pavaru 6+ tai pries ilga auksciausia pavara nematau minusu. aerodinamika – nieko pries. pagaliau pavijome 80-uosiu, kur audi 100 Cd buvo apie 0.3, calibra, probe, nissan 200sx, celica – apie 0.25. nes buvo mada daryti dielio pasipriesinimo masinas – apie 0.35. na ferrari ar tai 355 ar 360 – Cd – 0.39, bet cia del kitu priezasciu, kad nereiktu “suoliuko” tipo spoilerio gale. na naujo MB E klases Cd labai ispudingas su 0.25, reikia pripazinti. o blogiausia, kad girdejau dyzelius daro taip, kad stumuoklius apipurkstu dyzeliu, taip juos atvesina ir CO2 emisja mazina. uz tai 1998 passats tdi jama 5.5 l/100km, o naujas 6.5-7 l/100km. aisku pastarasis daug sunkesnis… na dabar vel matosi tendencija lengvinti masinas, kas labai sveikintina.

    toliau per tuos co2 ispopuliarejo dyzeliai, kurie ismeta daug NOx daleliu (kuriu niekas nematuoja), kurios, manoma, sukelia vezi. tai viena is piezasciu, kodel US nera dyzelio.

    dar bairis – kietuju daleliu filtras naujuose dyzeliuose. dauguma lopu, kurie vazineja letai, jiems jis uzsikisa. bet paradoksas – perki taupu dyzeliuka, o jam liepia pralekti 80kmh+ keliasdesimt minuciu, kad isiltu filras ir sudegtu tai, kas ji uzkemsa, – piktinasi anglisku keliu kamsciu priezastis 68 metu johnas smithas.

    zalieji “treehugeriai” visai suizulejo. galetu savo bulshita nukreipti i kitas sritis. automobiliai sudaro apie 10% co2 tarsos, tai smarkiai mazeja ir mazes. su principu “nusauk bebra, isgelbek medi” daug nelaimesi. man visi ekofasistai darosi atgrasus – supermamos, vegetarai, zalieji, kairieji ir t.t. geras idejas suvaro su shudais.

    • Paulius says:

      Eilinį kartą nuostabus (ir išsamus) tamstos komentaras.
      Man tai nepatinka štai kas – juk vadovaujantis sąmoningumo ir protingumo principais mokestis už CO2 ir turėtų būti skaičiuojamas nuo tavo automobilio išmesto CO2 realaus kieko.
      Nes, nusiperki kokį “Fiat 500”, kurio Co2 iki 100g/km, nesumoki jokio mokesčio ir su juo gali nuvažiuoti kad ir 100.000 km į metus – jo vidutinės dąnaudos mieste visvien bus kokie 7l/100 km ir tu išmesi n tonų CO2. O jei turi pvz kokį “BMW M3” turi mokėti 1000 svarų per mėn, nors su juo gal pravažiuosi tik kokius 10.000 km ir realus CO2 išmetimas bus n kartų mažesnis nei “Fiat 500”.
      Nors kai kurios šalys lyg jau ir darys kažkokią kelių mokesčio diferenciaciją surištą su rida, kas, galbūt, yra visai protinga.
      O šiaip tai jo, automobiliai yra labai jau smuklūs CO2 išmetėjai…
      Ir tas ES biurokratų noras viską viską apmokestinti išties užknisa…

  2. kaimietis says:

    kai komentaras pasidaro ilgesnis uz blogo irasa, tai cia jau man biski diagnoze, ar ne? 😀 bet kad labai gera tema uzkabinai.

  3. Paulius says:

    O kaip USA?
    Ten turbut nera nei registracijos nei jokiu ekologiniu rinkliavu?
    Jei turi babkiu ant V8 (ir pilti i ji) tai reiskia kad turi ir viskas 🙂
    Tuo man USA ir patinka.

    • sam says:

      The vehicle must pass the emission test before registration renewal. Failure to pass the test prevents issuance of the annual plate sticker, which makes the vehicle illegal to operate after the registration (plate) expires.
      Gal mažiau dabar patiks JAV…

      • Paulius says:

        Cia skirtingi dalykai – cia privalo atitikti tai ka atitiko naujas. Jei naujas ismete 200 g CO2, tai ir naudotas turi mesti panasiai (su nedidele paklaida), bet niekas nechargina papildomai jei perki nauja, kuris ismeta kad ir 400 CO2.

        • kaimietis says:

          US&A tai net technikines apziuros nera (kas nera visiskas geris).
          Keliu mokescio lengviesiems nera.
          Teisiu laikymas tikrai paprastas (nzn ar cia gerai).

          Is esmes viskas taip paprasta, kaip tik imanoma. Su visais to pliusais ir minusais.

          Paprastumo puikus pavyzdys – varilkio tepalo keitimas. Oil change. Na jauciu rekordas buvo apie ~15$, su darbu, filtru ir tepalu. Niekas nesigilina, koki tepala gamintojas rekomenduoja. Pila mineralke ir viskas. Labai retas nori moketi daugiau uz semi-synth, ar full synth. Uztai keicia kas 3000 myliu. Stove tarp mcdonalds ir burgerking valvoline garaziukas, vaziuoji pro sali, matai nera daug masinu, ivarai masina, 10 minuciu ir laisvas. Zodziu sistema veikia taip, kad kuo maziau skausmo visiems butu.

          Na mano patirtis tai 8 metu senumo, bet nemanau, kad kas labai pasikeite.

  4. Rokiškis says:

    Optimizacijos konkretiems testams – seniai žinomas dalykas. Verta palyginti su IT, kur brangiausios duomenų bazių valdymo sistemos daromos taip, kad rodytų našumą konkretiems tetstams ir dėl to kai kurios jų, realybėje dirbdamos gan tragiškai, per testus parodo puikius rezultatus, skirtingai nuo realiai greitų. Kur tik testavimas yra, ten galima pasioptimizuoti būtent testavimui, o kai testavimas valstybinis, t.y., bukas – tą galima padaryti ypatingai gerai. Pono Kaimiečio pavyzdys su stūmokliu, kuris apipurškiamas dyzeliu – itin įdomus, gaunasi taip, kad vardan mažesnės CO2 emisijos yra išmetimas į atmosferą išvis nesudegusio kuro.

    Kita vertus, kaip ponas Kaimietis čia pastebėjo apie kitus niuansus – yra ir povandeniniai interesai, tokie, kaip noras atskirti kuo daugiau mokesčių nuo degalų kainos, kad nevyktų nelegalus importas, o taip pat – dar ir šiaip banalus biurokratų noras parodyti, kad jie kažką dirba ir yra reikalingi.

  5. a-1 says:

    Kubiliui sis mokestis atrodo patrauklus, nes tai dar daugiau pinigu i biudzeta, kam ji naudos neaisku (gal pensijom, o greiciausiai valdininku armijai puoseleti). co2 mokestis teoriskai turetu prisideti prie automobiliu parko atnaujinimo. Naivu butu tiketis, kad taip atsitiks.

    ES biurokratai skaito, kad iskastinis kuras yra blogis, jo reikia vartoti kuo maziau, todel ji reikia nuolat branginti (automobiliai taip pat blogis), todel kiekvienais metais, automobiliu vaziuoti bus brangiau ir brangiau ir nieko cia nepadarysi, CO mokestis yra tik priedanga, kodel karviu neapmokestina? juk jos co daugiau ismeta nei statistinis automobilis?! kaip vazinejom su 95 a6 taip ir vazinesim, nepades niekas 🙂

  6. […] Originalus įrašas tinklaraštyje auto.popo.lt […]

  7. anoniminis bailys says:

    Man truputi pasidare idomu, o kaip yra su LPG? Daug kur reklamuojama, kad tai ekologiskesnis kuras, nei benzinas ir dyzelinas, bet draugas buvo numetes link’a (gaila neberandu), i straipsni, kur rase, kad pagal kazkokius ES reikalavimus, salys nares isipareigoja LPG kaina palaikyti tokia, kad ji sudarytu maziausiai puse benzino kainos. Tai kame cia reples? Kaip ir nelogiskai cia gaunasi.

    • Paulius says:

      LPG is tikruju svaresnis kuras – ismetama maziau ir CO2 ir kitokiu tersalu.
      Taciau istoriskai LPG paplitimas ivairiose salyse krastutinai skirtingas.
      Taciau LPG yra naftos produktas, o cia gi visa kova ir nukreipta pries nafta, taigi LPG musu neisgelbes.
      Siaip nemazai gamintoju turi gamyklines LPG versijas, taciau Lietuvoje jomis nelabai prekiauja del duju kokybes, kuri pas mus pasirodo nekokia…

      • anoniminis bailys says:

        A, tai visdelto, taip iseina, kad uz to pedantisko g/km skaiciavimo, neva del ekologijos, slepiasi noras susimazinti priklausomybe nuo treciuju saliu. Isties kogero zymiai patogiau gasdinti global warmingu, nei tiesiog primityviai prievartauti savo piliecius persesti i mazalitraskes.

        Kokybe musu LPG tikrai kazkokia nelabai, as pats vazineju ant LPG su pertraukom, tai duju kokybe akivaizdziai skiriasi kiekvienoje salyje, motyvai masinu perdarinejimo irgi 🙂

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar