Na štai pagaliau galėsiu parašyti ir apie kiną. Na taip, gal ne apie visai tokį, kokį įsivaizduojate, tačiau vis vien apie kiną. Animacija man patiko nuo vaikystės (na, turbūt, nelabai nustebinau), o juk “tais laikais” ir su ja buvo nelengva. Ačiū dievuliui, kad imperija jau skaičiavo paskutines savo dienas, ko pasekoje ir laisvės buvo daugiau ir sienos buvo kiauresnės – “vidiakas” mūsų namuose atsirado dar man net nepradėjus eiti į mokyklą.
Galbūt man pasisekė, kad vaikystę sąžiningai praleidau su “Tom&Jerry”, ta epopėja įdėjo į mano galvelę savotišką animacijos kokybės suvokimą – taip gerai nupieštos ir stebuklingai su muzika susinchronizuotos serijos turbūt po to laiko ir nebuvo. Tiesa, tai galioja tik originaliems 114 epizodams, sukurtiems iki 1957 m., vėlesni jokios meninės vertės neturėjo – buvo daromas elementarus biznis eksploatuojant žinomus vardus. O tie “originalieji” mane padarė labai kritišku žiūrovu – rasdavau kur prisikabinti ir prie SSRS interpretacijos “Tom&Jerry” tema “Nu Pogodi!”, o sugriuvus sienoms nelabai galėjau žiūrėti visokių generinių multikų, kurios rodydavo vokiečių televizijos ar koks “Cartoon Network”. Tiesa, dar nepaminėjau pilnametražės animacijos – kokybiškų jos pavyzdžių “Disney”, be abejo, patiekė, tačiau net ir ne visi iš jų prilygo “Tom&Jerry”.
Dabar laikmetis ne mažiau įdomus – turiu sūnų, su kuriuo galiu pasižiūrėti visus filmukus vaikams (yra juk animacija ir ne tik jiems, ir daug didesniame mastelyje nei daugelis įsivaizduoja), o, be to,vyksta visos animacijos kompiuterizacija (matoma ir nematoma), taigi standartai perrašomi iš naujo. Na, tiksliau, jų perrašymas prasidėjo jau prieš 25 metus ir pasibaigė prieš 16 metų su “Toy Story”. Be abejo, aš kalbu apie “Pixar” ir šia kompanija aš vis nenustoju žavėtis. Jie buvo pirmieji ir pakėlė kertelę taip aukštai, kad tik jiems patiems iki šio ji ir tebėra pasiekiama. Pas juos viskas visada aukščiausiame lygyje – ir scenarijus, ir muzika, ir, aišku, pati animacija. Dėl to aš labai pykstu ant žmonių, kurie sako, kad pvz. koks “Ice Age” yra labai geras animacinis filmas. Kad vietom juokingas sutinku, bet juoką sukelti galima ir kitaip, o štai daugiau to “gerumo” aš ten neįžvelgiu nei per kur. Iš vis, mane nervina, kad kai “Pixar” sukūrė pirmuosius kompiuterinės animacijos filmus, visi pamatė, kad publika tai perka ir puolė štampuoti bileką.
Dievas ir Velnias slypi detalėse ir "Pixar" tą tikrai žino
Kad ir tas pats “Ice Age” yra baisesnės optimizacijos pavyzdys nei “Ryanair”. Viskas ten buvo sugalvota tobulai (iš verslo, o ne animacinės pusės) – iš pradžių kinų auditorijas vos ne metus laiko tyzino pusėtinas traileris, kuriam biznieriai skyrė turbūt daugiau nei pusę filmo biudžeto, o paskui pasirodė ir filmas, kurio animacija irgi buvo “suoptimizuota” – pagrindiniai herojai atrodė dar pusė velnio, tačiau antraplaniai veidai (ypač žmonių) ir aplinka buvo tiesiog tragiški. Aš su savo “Asus EEE”, iš kurio dabar rašau, turbūt geresnę aplinką nupieščiau – ji juk parinkta labai gudriai – balta, balta kur dairais. Nepaisant visko, chebra suprato, kad “Mėslitos” variantas praeis – pasižiūrėję “Pixar” kūrinių, žmonės eis ir į šitą, 90% gerai pažvengs ir visiems sakys kad čia dvigubai geriau nei koks “Toy Story”, o tie 10% tokių kaip aš kritinės masės nesudarys. Nors šiaip tie “mėslitiniai” biznieriai tik patys sau atrodo protingi (panašiai kaip lietuviškos užeigos šiame Rokiškio įraše) – jie žiūri kaip kuo pigiau pagaminti, gerai išreklamuoti, ir skaičiuoti pelniuką iš parodymų kinuose (na vėliau, dar DVD ar TV). O “Pixar” čia visai kitame lygmenyje – jie sudeda visą savo talentą ir meilę (ir aišku pinigus) į filmą ir iš parodymo pajamų turbūt filmo net neatperka, tačiau gerbėjų būna tiek, kad vėliau visokie žaidimai, žaislai, suvenyrai (“Cars” modeliukai čia būtų atskira tema – jų yra šimtai ir prisiekę fanai renka visus), teminiai atrakcionai parkuose ir pan. generuoja riebias pajamas praktiškai neribotą laiką (autoparodose pamatyti “Cars” herojus jau irgi ne stebuklas).
Tų menkaverčių “suoptimizuotų” filmelių, neturinčių jokios išliekamosios vertės pilna – visokius “Open Season” ar “Madagascar” irgi priskirčiau prie tokių. Kiek geriau padirbėjo tik kokio “Šreko” kūrėjai ar piešėjai iš “Disney”, pastarieji vis primena, kad tai kas sukurta kompiuteriu nebūtinai turi taip atrodyti – šitas tikrai geras.
O “Pixar” nuo to laiko išleido galybę puikių filmų ir niekada nesirinko lengvų kelių. Tą patį “Toy Story” jie kūrė net 4 metus (čia superilgas terminas Holivudui), ir su juros periodo kompiuteriais sugebėjo padaryti tai, kas ir dabar visai gerai žiūrisi. Kiekvienas jų filmas buvo tarsi savotiška maža revoliucija kompiuterinės animacijos fronte – pvz. “Monsters, Inc.” pagrindinis herojus turėjo tokius plaukus, kad tuometiniams kompiuterastams turbūt stojosi jų pačių plaukai, galvojant kaip visa tai reikės įgyvendinti. “Finding Nemo” irgi nubrėžė naujus standartus – tyvuliuojantis vanduo juk tuometinėje kompiuterinėje animacijoje buvo tabu. Vėliau sekę “The Incredibles”, “Ratatouille”, “WALL-E” ar “Up” irgi unikalūs – visi su sava, stipria, istorija, užburiančia muzika ir, aišku, vaizdais.
Aš nebuvau Japonijoje, bet esu įsitikinęs, kad jų didmiesčių atmosferą "Pixar" atkurs tobulai
Tas “Pixar” “sąžiningumas” prieš žiūrovą būtent ir pasireiškia filmų išbaigtumu. Pas juos ne tik herojai, bet ir aplinka visada nušlifuota iki deimantinio blizgesio. Be to, turėdami didelį ligšiolinių darbų bagažą, jie visuomet į naujus kūrinius įpina užuominų iš ankstesniųjų – dievas ir velnias slypi detalėse ir jie tai tikrai žino. Na, o jei jūs jau klausiamai žvilgčiojate į posto pavadinimą tai nusiraminkite. Su pavadinimu viskas OK, tačiau reikėjo įžangos (na ir kas kad ji bus pagrindinė įrašo dalis) prisikasant iki “Cars 2”. Tie kas matėte pirmąjį “Cars” (jei turite vaikų visai nenustebsiu kad būsite prasukę jį mažiausiai šimtą kartų – čia ne perkeltine prasme) turbūt taip pat spirgate kaip ir aš ir keikiate “Forum Cinemas” vadus, kurie nukėlė filmo premjerą iš liepos vidurio į rugpjūčio pradžią.
Ir turiu jus galbūt kiek nuvilti – apie pirmąjį “Cars” čia nerašysiu, o ir antrąjį apžvelgsiu tik glaustai. Kad filmas pačiam “Pixar” reiškia daug byloja ir faktas, kad tai tik antrasis jų pratęsimas po “Toy Story” trilogijos. Džiugu, kad šį kartą veiksmas rutuliosis ne tik JAV, bet ir Europoje bei Japonijoje – žinant kaip “Pixar” dirba su aplinkos kūrimu tai mūsų akelėms gresia tiesiog supervizualumu (be abejonės, bus ir dabar madinga 3D versija).
Pasikeitimų bus ir scenarijuje – pirmasis buvo toks labiau “pasakiškas”, o šis (kiek supratau iš trailerių) bus tikras “bajavykas”. Gal dėl to, kad vaikai mėgę pirmąjį “Cars” jau paaugo, o gal ir dėl to, kad pasakos jau neveža (“Disney” jų formato vis dar bando laikytis, bet vis mažiau sėkmingai). O gal ir dėl to, kad pritraukti suaugusiųjų dėmesį, nors šioje vietoje “Pixar” irgi unikalūs – suaugusius jie paima būtent kokybe, o ne juokeliais, kurių nesupranta vaikai. Kad ir “WALL-E” ar “Up”, jie kiekvieną vaiką žavės savo animacija, o kiekvieną suaugusį – aptarinėjamų temų gilumu ir aktualumu.
Taigi, laukiam. Išankstinis seansas lygtais Rugpjūčio 3 d. – jau liko nedaug. O po kelių dienų aprašysiu ir “Cars 2” herojus.
Čia tipinis vaizdelis iš šiuolaikinio filmuko vaikams
P.S. Neįsiklijavo į įrašą ir liko neaptarta:
1. Lėlinė animacija – štai šitie man niekuo nenusileidžia “Pixar”, o humoras išvis epinis.
2. “Elitinio”, “nekomercinio” (terminai būtinai kabutėse) kino animaciniai pavyzdžiai. Esu matęs šitą – paliko labai gerą įspūdį, sakyčiau įrodymas, kad vienas pieštukas gali nugalėti “Disney” animatorių armiją. Liko neaptartas ir anime žanras – aš dar jo, galima sakyti, neatradau.
3. Tie kas jau niekaip nebegali sulaukti Rugpjūčio 3 d. gal kaip nors pratemps laiką su šitais.
O “Cars 2” pasirodys ir “Luigi” giminės – “Mama Topolino” (lyg ir kažkokios kėbulų atelje gaminta “Fiat 500” versija) ir “Uncle Topolino” (“Fiat 500” pirmtakas). Vis dar neatsisakau minties kada nors turėti 1957 m. “500”. Personažas filme buvo puikiai įgarsintas Andriaus Žebrausko (tikiuosi, kad antroje dalyje jis irgi bus) – frazės “Ar tu pažįsti daug Ferrari?” ir “Luidži domina tik Ferrari” jau tapo ne mažiau kultinės nei “a gdie kampot?”. Be abejo, neapsieisim ir be “Guido” (jis – tai kažkoks improvizuotas keltuvas).
