Blogas Automobiliams

Man patinka “karštos“ įprastų automobilių versijos. Ir aš čia ne apie „BMW M“, „Audi S“ ar „Mercedes-Benz AMG“ serijas. Nesupraskite neteisingai, šios serijos tiesiog fenomenalios, tačiau jos nebus šio rašinio tema. Jos tokios tobulos, kad vien apie „BMW 1 serijos M Coupe“, net jo gyvo nematęs, galėčiau parašyti romaną. O kur dar visa „M3“, „M5“ epopėja ir „Audi“ bei „Merc“ perfomance mašinos… Taigi, šiuos, kai kuriomis savybėmis prie superkarų artėjančius, vokiečių milžinų modelius kol kas palieku ramybėj.

Kalbant apie stiprias įprastų automobilių versijas, man pirmiausia į galvą šauna „hot hatch“ ir, be abejo, žanro ikona – „VW Golf Mk1 GTi“ (geriausias iš kada nors sukurtų “hot hatch”), tačiau ir jie nebus šiandienos herojai. Vidutinėje („golfo“) klasėje yra vienas už kitą geresnių automobilių („Renault Megane RS“, „Seat Leon Cupra R“, „Ford Focus RS“ ir t.t.) ir juos lyginant reiktų rašyti bent jau magistro apimties darbą.

Mano šiandienos misija – “karštų” versijų paieška aukštesnėje vidutinėje klasėje arba tai, ką “Autotyrimai” vadina “DE1. Vidutiniai ir dideli automobiliai”. Nagrinėjami bus tik jų klasifikuoti “Įprastiniai modeliai”. Jų yra pakankamai, taigi “Netipinių ir didelių modelių”, bei “D2. Prestižinių vidutinių automobilių” (kur dominuoja “BMW”, “Audi”, “Merc”) nekabinsiu.

“Karšta” įprasto automobilio versija gera tuo, jog sugeba suderinti “normalaus” automobilio praktiškumą su sportiško kupė dinamika. O, išvis geriausia, kai “karšta” versija išoriškai nedaug skiriasi nuo paprastos – įsivaizduokit kaip puiku, kai su šeimyniniu universalu, užsidegus žaliai šviesai, panorėję galite duoti į kaulus kokiam nors baziniam “Porsche”.

Dar trumpai apie “DE1” klasės specifiką. Optimizmo čia nedaug, nes paskutiniu metu tai yra kaip ir nykstanti rūšis. Šį segmentą be gailesčio daužo visokie (dabar madingi) SUV, vienatūriai ar prestižinių gamintojų “biudžetiniai” modeliai. Realybė tokia, kad ši klasė Europoje, išskirtinai reprezentuojama tik kaip tarnybinis automobilis – jei esate vidutinis direktorius, jūsų didelė įmonė parūpins jums kokį “Mondeo” ar “Passat” (nes kompanijos politika arba pinigų limitas pagal pareigybę neleidžia pirkti “BMW”) ir tai bus vienintelis variantas kodėl jūs važinėsite su tokiu daiktu. Nes jei pirktumėte automobilį sau tai (už tuos pačius pinigus) rinktumėtės kuklesnį premiumą, o jei šeimai – masinių gamintojų SUV arba vienatūrį.

Logika, sako, kad “kompanijos automobilių” segmente bus sunku rasti “karštų” versijų – pažiūrėkime kaip ten yra iš tikrųjų. Tiesa, prieš vertinant, reikia nusistatyti kriterijus. Jei jau kalbam apie “karštumą”, tai be abejo pirmoje vietoje yra dinamika. Aišku, idealu būtų pamatuoti ir visų dalyvių kokios nors trasos įveikimo laiką – bet tą gali padaryti tik koks “Top Gear”. Man belieka “karštumą” apibrėžti paprastai – tarkime, kad įsibėgėjimas iki šimtinės per kokias ~6,5s jau bus gerai, nes tų kurie bėgėjasi per 7,5-8,5s “karštais” jau nepavadinsi – “šiltais” ir greitais taip, bet ne daugiau. Na, ir kokie bent jau 250AG, nes su mažesne kaimene didelį sunkų sedaną iki šimtinės neįginsi.

Prieš jums ką nors pagalvojant, galiu ir pats pasakyti, kad toks vertinimas kvailas ir bukas, nes niekingi sekundžių ir AG skirtumai iš tiesų nelabai ką pasako apie automobilio valdymo jausmą. Visa sekunde lėtesnis automobilis dėl tūkstančio ypatybių gali būti žymiai maloniau vairuojamas, o AG perteklius tik priekiu vedamose “karštose” versijose reikalą daugiau gadina nei padeda. Bet, kaip pradžioj rašiau, tyrimo tikslas yra surasti didelį a la šeimyninį sedaną/universalą, kuriuo su visa savo šeima, sankryžoje,  galėtumėte duoti kruopų kokiam “Porsche Boxster”.

Taigi, žiūrim ką turim.

1. ”Citroen C5”

“Citroen” šioje klasėje niekada negarsėjo sportiškumu, tai ant jų ir nepikta. Vienintelė Citro siekiamybė yra komfortas (anksčiau dar buvo svarbu, kad sėdynės į lovą išsitestų – prancūzai).  Senesniajame “C5” dar buvo legendinis prancūzų 3.0 V6 benzinas, o naujame modelyje V6 yra tik dyzelis – 3.0 HDi. Taip, jis, pakankamai galingas (240AG) ir, kaip dyzelis, užtikrina visai gerą įsibėgėjimą (7,9 s iki 100 km/h, ir dar su automatinė dėže), tačiau realiai tinka tik Vokietijos autobanams – vingiuotuose keliukuose aš su žmonos “Clio 1.2” turbūt nedaug nuo jo atsilikčiau. O ir kaina “C5” kandžiojasi – 127.000 Lt kiek daugoka net ir už didelį automobilį su V6 dyzeliu. “Audi A4” su silpnesniu, bet padoriu 2,7TDI kainuoja vos 6.000 Lt daugiau.

2. ”Ford Mondeo”

O va ant fordo mielai pavarysiu. Jei “Citroen” istoriškai nėra “karštų” versijų specai, tai “Ford” iš masinių gamintojų čia nusipelnę turbūt labiausiai. Vien iš “Escort” sportinių variantų būtų galima sudaryti žinyną, o “Mondeo” pirmatakas “Sierra” turėjo ne tik kosminį tam laikmečiui dizainą, bet ir kiečiausias tarp savo konkurentų sportines “Cosworth” versijas, kurios dabar yra vertos krūvos pinigų. Žinant šiuos faktus dabartinis “Mondeo 2.0 EcoBoost SCTi 240AG” atrodo silpnai… Tiesa, įkainuotas jis protingai, galima tilpti ir iki 100.000 Lt, bet iki “Cosworth” žavesio jam toli toli…

3. “Honda Accord” palieku ramybėj. Čia tikrai nerasiu nieko “karšto”.

4. “Mazda 6”

Situacija, deja, panaši. Ankstesnės fazės (2002-2008 m.) šešiukė man nepatiko dėl neleistinos šiai klasei garso izoliacijos (tiesa, vėlesnėse modifikacijoje situacija lygtai pagerėjo), tačiau modelis Lietuvoje pasiekė stulbinamus pardavimus, kuriems aišku pasitarnavo ir netradicinės reklamos, pvz. “išbandyk Honda Accord iki tada ir tada, kad įsitikintum jog Mazda6 geresnė” arba spausdintinė reklama, kurioje skaičius “6” buvo padarytas iš stilizuotų kitų markių ženklų – supinti 6 “Audi” žiedai ar “Mercedes” žvaigždė su 6 briaunom.

Tačiau gėris tame, kad 2005-2007 metais buvo gaminta kamikadzinė versija “Mazda 6 MPS” (JAV žinoma kaip “Mazdaspeed 6”), kuri pasiekdavo iki 274AG (tiuningistai turbūt išspausdavo ir gerokai daugiau), ir šimtinę, gamintojo duomenimis imdavo per 6,2s, o žurnalistai, atseit, kažkaip sugebėjo padaryti ir 5,4s (neįrodyta ir nelabai tikiu, kad gamintojas būtų taip apsišovęs). Tačiau net ir tos 6,2s atrodo įspūdingai. Tik visa tai jau praeitis… Dabartinė “6” neturi jokios išskirtinės versijos…

5. “Peugeot 407”/“Peugeot 508”

Analogija su “Citroen” – yra tik V6 kruizinimui. O juk senukas “405” turėjo visai sportišką versiją “Mi16” ir tikrą kovinį “T16”. Pastarasis kinkė visus 200AG (220AG overboostą buvo galima aktyvuoti 45s) ir juo prancūzų policininkai gaudė niekadėjus greitkeliuose. Bet tai tik šlovinga istorija – šiuo metu jokios įdomesnės versijos nėra (“407 Coupe” čia nekišu, nes jis kito kėbulo tipo).

6. “Renault Laguna”

“Laguna I” ir “Laguna II” turėjo 3.0 V6 benziną, tačiau kaip ir „PSA“ produktai, automobilis buvo be jokios sportiškumo dvasios. Tiesa, prieš gamybos pabaigą, dar išėjo įdomi “Laguna GT” versija su turbininiu 2.0 205AG – iki perfomance car jai buvo toli gražu, tačiau ji bent jau laikėsi posūkiuose (įprasta “Laguna II” posūkiuose važiavo prastai). Vėliau atsirado “Laguna III”, kuri turėjo evoliucionavusią “GT” versiją su visais 4 vairuojamais ratais. Automobilis buvo visai pusėtinas, ir kaip teigė „Renault“, dėl tų 4 vairuojamų ratų briedžio teste “GT” galėjo aplenkti netgi patį etaloną „Boxster S“.

Tačiau, dabartinėje gamoje „GT“ nebeliko, taigi tiek ir to „karštumo“ iš „Lagunos“… „Renault“ garbei reikia pasakyti, kad gamintojas turi unikalų „Renault Sport“ padalinį, kuris iš eilinių Twingo/Clio/Megane daro tikrus gatvių lenktynininkus ir juos „hot hatch“ mylėtojai anglai tiesiog dievina (nors šiaip ant „Renault“ varo). Tačiau tai jau kita tema, kaip ir astonmartiniška „Laguna Coupe“. Faktas tas, kad kol „Renault Sport“ nepaims Lagunos pas save, tol jokio sportiškumo iš jos ir nebus…

7. “Seat Exeo”

Iki šiol galvojau, kad Europoje baigę konvejerinį gyvenimą modeliai atgimsta tik Afrikoje ar Azijoje. “Seat” matyt laiko mus papuasais. Modelis gal ir paveldėjo gerąsias “A4” savybes, bet prie gamos nesiklijuoja visiškai – “Leon” ir “Ibiza” juk visai gražūs automobiliai ir šalia jų “Audi A4” dar su sudarkyta priekine ir galine dalimi atrodo kvailai.

Kas dėl “karštumo” – yra toks pusėtinas 2.0 TSI 211AG, kuris per 7,1 įgena “Seat A4 parodiją” iki 100 km/h, tačiau vadovaujantis mano pradžioje išvardintais kriterijais to neužtenka, kad skelbti jį “karštu”. Jei jau ėmė “Seat” lipdyti “A4”, tai galėjo ir “RS4” gamybos liniją perimti – būtų gamoje “Exeo RS” ir galėtų “Seat” konkuruoti su “Ferrari”.

8. “Toyota Avensis”. Naivu ieškoti karščio pas negyvėlį, tai ir nebandau.

9. “VW Passat”

Ir kaip čia neprisiminti piechiškų (kas skaito mano blogą terminą žino) ambicijų persmelkto “Passat W8”. Būtent šis, taip Lietuvoje mylimas, modelis, man ypač nepatinka, tačiau W8 viską keičia iš esmės. 8 cilindrai šioje klasėje tai tikrai kažkas tokio! Deja tai jau praeitis ir dabartinė “karšta” versija su 2.0 turbininiu 210AG jai nei iš tolo neprilygsta.

Tiesa, vienas geras “Passat” yra ir dabartinėje gamoje, tai modelio atmaina “Passat CC” su 3,6 300AG šešiuke. Iki šimtinės 5,6s – netgi šiurpiai greita kaip “Passato” giminei, o ir kaina padori – apie 135.000 Lt. Tikrai geriau pirkti tokį nei mano aprašytąjį “C5” už 127.000 Lt. Tačiau yra vienas “bet”. “CC” neturi šiai klasei būdingo praktiškumo (originaliai išvis buvo tik 4 sėdimų vietų, tik paskiau padarė 5), o ir dėl savo kainų lygio priskiriamas prie prestižinių, taigi iš šio konkurso jį turiu pašalinti.

10. “Subaru Legacy”

“Subaru” nuopelnais sportiškų versijų fronte nesuabejos niekas. Aišku, lyderė čia “Impreza” su visais tais “WRX STI” modeliais, tačiau ir “Legacy” su “2.5 GT” kietas. Deja, Europoje naujausia karšta “2.5GT tS” versija neparduodama ir dėl to labai gaila. Būtų tikrai rimta paraiška konkursui…

Išvada žiauri, bet teisinga – šiam segmente “karštų” mašinų nebeliko!? O gal ką pamiršome?

11. Nėra to blogo, kurio negalėtų pasiūlyti “Opel”, kuris neišeitų į gerą. Kai visi gamintojai šiame konkurse tyliai sulindo į kampus, Opelis išlenda su tikra bomba. “2.8i V6 24v Turbo 325AG OPC Power Insignia” duoda per veidą visiems šio konkurso dalyviams kaip reikalas (įsibėgėjimas iki 100 km/h per 6 s). Neišsiplėsiu čia aprašinėdamas visus Opelio techninius nuopelnus konstruojant “Insignia OPC”, bet jis turi viską ko reikia performance carui – visų vedamų ratų sistemą su blokuojamu galiniu diferencialu, “Brembo” stabdžius, sportišką važiuoklę su gudria “FlexRide” valdymo sistema, ir, savaime aišku,variklį, kurį gamintojas spaudos pranešime pasigirdamas vadina “High Tech V6 Turbo”.

Realiai tas “High Tech” apsiriboja tepalu aušinamais stūmokliais ir neva kažkuo ypatinga “32-bit Bosch-Motronic ME 9.6” variklio valdymo sistema. Bet, kaip ten bebūtų, “Insignia OPC” išties yra kažkiek haitek ir svarbiausia, kad man joje patinka viskas – ir nuostabi (myliu naują “Opel” dizaino kryptį) išorė, ir tvirtas vidus, ir aišku performancas.

Su savo įsibėgėjimu ir 325AG ji be konkurencijos laimi mano konkursą. Congratulations “Opel”!

Kaina? Apie 150.000 Lt. Daug tai ar mažai spręskite patys. Sakyčiau, kiek daugokai už opelį, tačiau ne tiek ir daug už “Audi S4” parametrų automobilį.

O posto pavadinimas turėjo atrodyti taip: