Na negalvojau, kad kada atsakinėsiu į mano blogo aptarimą kokiam nors forume, tačiau kodėl gi to nepadarius? Didžiausias blogo privalumas juk ir yra tame, kad tai yra tavo blogas ir jo rėmus braižai tik tu pats. O panorėjęs gali formatą kaip nori keisti/išplėsti ir nesukti dėl to galvos.
Taigi, čia bus kaip ir atsakymas „vabalams“, nes jų forume atsiradus linkui į šį mano įrašą, paskutinėmis dienomis pagrindinis lankytojų srautas plūsta būtent iš ten.
Tikrai nenoriu, kad šis mano rašymas skambėtų kaip pasiteisinimas, nes teisintis neturiu prieš ką ir dėl ko. Tačiau, atsakyti norisi. Jų forume to padaryti negaliu – neregistruoti vartotojai ten nepageidaujami, o registruotis dėl vieno įrašo nematau prasmės. Taigi, atsakymas bus viešas.
Manau, kad mano skaitytojai yra išsilavinę žmonės ir pilnai suvokia kas tai yra bloginimas su gerosiomis ir blogosiomis pusėmis. Gerąsias yra nagrinėjęs Rokiškis (linkų būtų daug, pateikiu tik į apibendrinimą), o pagrindinė blogoji yra ta, kad rašytojas, dažniausiai, negali paimti temos taip plačiai, kaip norėtų. Tam trukdo visiškai objektyvi priežastis – laiko trūkumas, nes blogas tai (deja) ne pagrindinė veikla, ir jam gali skirti tik tai, ką pavogei iš šeimos/draugų/kitų užsiėmimų/laisvalaikio/darbo/miego/etc., o tas vagystes reguliariai atlikinėti nėra taip jau paprasta. To pasekoje, kaip ir daug kur gyvenime, tenka eiti į kompromisus – supranti, kad visomis norimomis temomis taip kaip nori neparašysi ir įrašui laiko turi tiek kiek turi. Taigi dažnai postai gimsta nevisiškai išbaigti ir chaotiški. Pats tą suvokiu ir į tai turiu visiškai sveiką požiūrį – „kad bus chaotiška ir paviršutiniška perspėjau! Čia tik lengvam paskaitymui kai delfi atsibosta“. Lygiai tokio pačio sveiko požiūrio prašyčiau ir iš savo skaitytojų, nes atsiliepimai „totalus diletanto straipsnis“ ar „turbūt labiau nusišnekėt neįmanoma“ be paaiškinimų skamba juokingai. Gerbiamieji, argumentuokite ir nesikabinėkite prie rašybos ar stiliaus niuansų (o jei aptariate juos, tai taip ir įvardinkite). Jei jau skyrėte laiko perskaityti ir manote, kad šūdas tai parašykite komentarą pas mane – padiskutuosime, pasidalinsime žiniomis/nuomonėmis – bus visiems geriau.
Sutinku, kad čia aš užsiroviau ant šventos karvės, nes kritikuoti mylimą modelį jo fanų rate yra nedėkingas darbas.Tačiau manau, kad net ir didžiausias kažkokio daikto fanas į savo meilės objektą turi žvelgti nuosaikiai. Pvz., aš, savąjį „SLC“ išvis galiu pavadinti iškrypėliu, nes jis sukurtas ant roudsterio „SL“ bazės (tokį eksperimentą „MB“darė tik kartą) su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, bet tai netrukdo man juo džiaugtis. Arba „Porsche 911“ – jo garsas keistas (oru aušinamo), o pirmųjų modelių vidus tragiškas – nepaisant to aš jį tiesiog dievinu. Todėl manau, jog net ir prisiekęs, bet nesergantis, „vabalo“ fanas neturėtų galvoti jog jo automobilis yra nuostabiausias pasaulyje. Juk nepaisant viso kulto, tai tik vienas iš daugelio automobilių istorijai nusipelniusių modelių (na ir kas, kad tiražuotas 21 mln.). Ir kas jau kas, bet “vabalų” gerbėjai tikrai žino, kad „VW“ istorija įdomiomis mašinomis neblizga (juk „Karmann Ghia“ ir „T1“ tai stipriai modifikuoti „vabalai“) – gamos ekspansija realiai pasidėjo tik nuo „Golf“. Lygiai taip pat neblizga ir pvz. koks „Renault“ (be „R16“ iki 1972 m. „R5“ pas juos modeliai vienas už kitą baisesni), bet nemanau, kad „R8“ klubo entuziastai dėl to mažiau džiaugiasi savaisiais „Gordini“. Istorija yra tokia kokia yra ir nieko čia nepadarysi (man „VW“ realijos visiškai netrukdo žavėtis ir norėti „Karmann Ghia“ arba „T1“).
Kaip minėjau – nenoriu, kad tai skambėtų kaip pasiteisinimas. Jei mano įrašą patalpintų koks delfis, tikrai nevargčiau atsakinėdamas komentatoriams, bet autoentuziastai tai visai kitas lygis. Pats aktyviai skaitau oldtimer (šiuo metu užlinkęs, bet žada, kad tuoj atsigaus), o ir „vabaluose“ praleidęs laiko esu nemažai. Kas žino, gal, kada senatvėj su kokiu prikeltu „Karmann“ ir į „vabalų“ mytus važinėsiu.
O superlinkas? Jis iš tų pačių „vabalų“. Daugelį berniukų nuo mažens turbūt žavėjo visokios paslėptų lobių istorijos ir aš buvau ne išimtis. Paaugus, vaizduotę audrino ir visokios tautinės legendos apie paslėptas brangenybes. Ir labai smagu, kad vienas automobilinis lobis nesenai buvo atrastas ir pas mus. Linkas kažkodėl nenusikopina, kelias toks – www.vabalai.lt / Forumas / Jūsų augintinis / Prieškario Vabalas (Arūnas).
Automobilio gėris tame, kad jis nepavaldus laikmečiui ar santvarkai
P.S. Pertrauka tarp Kanų šį kartą bus kiek ilgesnė, nes ne vien tik automobilinėmis reklamomis pasaulis gyvas.
