Kaip ir žadėjau vakar, šiandien apie pasikeitimus. Prisipažįstu, apie tai, ką rašysiu, aiškios nuomonės neturiu. Tai bus greičiau pasamprotavimai su kukliomis išvadomis. Temelė: amžina gamintojų kova tarp pelno troškimo ir identiteto išsaugojimo. Pavyzdys iš gyvenimo? Na, kad ir „BMW“.
Ilgus metus prisiekinėję meilę vairuotojui ir dėję ant „Audi“ ar „Mercedes“ dabar bavarai nuo jų nelabai ir skiriasi. Čia tik keletas pavyzdžių, kaip “BMW” pasikeitė:
1. Vos prieš 10-15 metų “BMW” inžinieriai aršiai įrodinėjo kaip jie daugiau niekad negamins turbininių benzininių variklių (šiaip „BMW“ vieni iš pirmųjų įkišo turbiną – 1973 m. „2002 Turbo“), dėl jų netolygios galios ir kitų blogybių. Dabar gamoje sunku rasti neturbininį.
2. Tradicinė, ženkliai į vairuotoją pasukta centrinė konsolė irgi buvo apleidus pozicijas (gerai, kad po truputį grįžta atgal).
3. Pikti liežuviai šneka, kad legendinį savo šešių cilindrų vienoje eilėje variklį dėl kaštų taupymo ir ekologijos „BMW“ kai kuriuose modeliuose bandys keisti 4 cilindrų turbininiu.
4. Ir jei tas keitimas dar nepatvirtintas, tai planai gaminti priekiniais ratais vedamus „BMW“ (!) jau skelbiami viešai.
5. Visureigių, kurie irgi nesiklijuoja su tradiciniu „BMW“ įvaizdžiu, čia net nenagrinėsiu, jau dabar jų keturi („X1“, „X3“, „X5“, „X6“) ir planuose dar du. Dar betrūksta, kad „BMW“ pagamintų kokį miniveną, nors ta kryptimi einama.
Kad „BMW“ jau nevienareikšmiškai orientuotas į vairuotoją liudija ir kompanijos lozungo kaita – kelias dešimtis metų naudotas patrakęs „Ultimate Driving Machine“ išleidžiamas atostogų, o į jo vietą stoja blankiai demokratiškas „Sheer Driving Pleasure“. Panašu, kad už keleto metų tikrų vairuotojo automobilių „BMW“ gamoje reiks gerai paieškoti…
Ta SUV manija aišku verta atskiro įrašo ir čia neišsiplėsiu. Tiesiog traktuokim, kad tai epidemija, kuri užtruks ilgai, nes net stiliaus karaliai ruošia savo atstovus (“Alfa” gal bent jau atrodys pusėtinai). O kai pagalvoji apie „Maserati“ arba „Jaguar“ SUV tai išvis bloga darosi (nesijuokit, abu jau planuojami). Velniop tuos marketingistus, kurie sugebėjo įrodyti „Maserati“ ir „Jaguar“ vadams kaip jų markėms prie gamos trūksta „džipuko“… Ar tik neužlips „Jaguar“ dar kartą ant to pačio „X-Type“ grėblio, kai pagalvojo, kad paskubom sulipdę savąją „Ford Mondeo“ versiją duos į kaulus „BMW 3“ ar „Mercedes C“ (dabar „X-Type“ antrinėje rinkoje turbūt kainuoja mažiau už tą patį „Mondeo“). Gerai kažkur skaičiau – “gali apgaudinėti mažai žmonių ilgą laiką arba daug trumpą laiką, bet negali apgaudinėti visų visą laiką”.
Suprantu, dabartiniai pirkėjai stipriai svaigsta dėl SUV ir gamintojams svarbu neprarasti rinkos dalies, bet žibalą į ugnį pila ir godumas. Panašių gabaritų SUV už įprastą automobilį gamyboje tėra kokiais 10-15 proc. brangesnis, o parduoti jį galima net 50 proc. brangiau. Ir kas gi nenori lengvų pinigų?
Reikia dar kvailos mados (a la SUV) aukų? Na kad ir sportinių automobilių gamintojai – „Aston Martin“, „Lotus“, „Lamborghini“ ar iškrypęs „Bugatti“. Markės su solidžia sportine istorija, bet kai sugalvojo, kad reikia padirbėti ties modeliais su ketveriom durim tai visi. Gerai, kad „Ferrari“ kol kas tenkinasi tik keturiom vietom ir keturiais varančiais ratais.
Dar labai užknisa tas „badge engineering“. Taip, gaminant vienatūrius ar mikroautobusus, kuriems išvaizda yra bene paskutinis faktorius, ženkliukus klijuot gali kokius nori. Bet kai italai džiausmingai pristato apie tokius ar tokius projektukus tai apima visiškas liūdesiukas. Negi markės istorija tikrai nieko neverta?
„Mercedes-Benz“ ar „Audi“ irgi ne šventi – modelių gamą plečia bet kokia kaina. Net tokia gerų emocijų markė kaip „Mini“ rizikuoja, tiesa jis bent jau gerai atrodo. Guodžia dar ir tai, kad kompanijos bosai sutarė, jog joks ateities „Mini“ nebus ilgesnis nei 4 m. Nors, žinant “BMW” pavyzdį, gali būti visko.
Bet „BMW“ tai juokas palyginus su identiteto revoliucijos ir pelno troškimo rekordininkais iš Štutgarto. Jau buvo jie pajuokavę su “914” ir “924”. Tiesa, vėliau “924” stipriai pagerėjo ir paskutinis “968” dar ir kaip buvo vertas “Porsche” vardo. Nėra ko pykti ir ant “Boxster“. Manau, kad tai etaloninis modelis ir jį „vargšų 911“ vadina tie, kuriems nepasiekiamas nei vienas nei kitas, arba tie, kurie patys nežino kodėl nusipirko “911”. Taip, kai „Boxster“ pasirodė abejonių gal ir buvo. Sutikite, už 200AG poršą iš Suomijos blogiau gali būti tik folksporšas su mikroautobuso varikliu (“924”). Tačiau praėjo vos metai ir jis susirinko visus geriausių roudsterių prizus, o dabar išvis yra arti idealo. Neramina kiti dalykai. 2002 m. pasirodęs „Cayenne“ vis dar geria vaistus nuo atmetimo reakcijos (tiesa, naujam modeliui, jei ne dyzelinė versija, vaistų dozės reiktų mažesnės). Prieš porą metų pristatytas keturduris „Porsche Panamera“ irgi sukėlė įvairių minčių. Bet jis dar labai geras, lyginant su tuo kas laukia ateityje. Mažas roudsteris ant Golfo bazės dar puse bėdos, kai pagalvoji, kad “Porsche” gamins “Audi Q5” kloną “Cajun”. Jei taip ir toliau, tai sulauksim ir “Jetta” sedano su “Porsche” ženkliuku ir 2X kainos koeficientu.
Suprantu, norinčių važinėti su „Porsche“ ženklu yra masė ir panorėję vokiečiai iki 2018 m. laisvai pardavinės planuojamus 200.000 (dabar parduoda kiek virš 50.000) vienetų per metus, kurių dauguma turbūt bus „Audi“ ar „VW“ klonai.
Klausimas Nr. 1: kiek geras tas mašinas pavyks padaryti (žr. citatą prie “X-Type”)?
Klausimas Nr. 2: ar kai visi jūsų kaimynai turės “Porsche” jūs dar norėsite “911” ar “Boxster”?
Klausimai Nr. 3: ar tokiam pelningų pardavimų fone „911“ neatrodys kaip nereikalinga relikvija, o dar ir brangi gaminti? O jei bus pataupyta ant “911” ko verta (ilgainiui) taps pati markė?
Scenarijus “Nužudyti 911 Vol. 1” vos neišsipildė 1980 m., kai jau turėdami metų automobilio laureatą ir šiaip puikų Gran Turismo – „928“ vokiečiai rimtai sprendė apie „911“ pabaigą. Maždaug, kam reikalinga tokia archaiška mašina? Tą kartą susiprotėjo, bet ar nebus Vol. 2?
Na taip, iš kitos pusės pažvelgus, tas identitetas dalykas sudėtingas. Na, kad ir prestižo dievas – „Mercedes“. Šimtą devyniasdešimtąjį per visą jo karjerą ant konvejerio lydejo abejonės dėl jo „tinkamumo“ „Mercedes“ gamai. Tik antros kartos „C klasė“ atsikratė nepilnavertiškumo kompekso, o kai kurie žmogėnai dar iki šiol į “C” įtariai žiūri – neva „Mercedes“ turi gaminti tik limuzinus. Nors man “C” tikrų tikriausias Mersas. Arba „BMW“. Ar šitas (išgelbėjo kompaniją nuo bankroto) jums panašus į „Ultimate Driving Machine“? „Audi“ po karo išvis grabus gamino ir tik per paskutinius 15 metų įšoko į premium klasę. Tokių, „nevertų“ kompanijos vardo modelių rastum kiekvieno gamintojo retrospektyvoje.
Bet… Kaip būtų gražu, simboliška ir romantiška, jei “XJ” būtų išsaugojęs tuos dvejus bakus…
Nežinau, man dabar žiūrint į šiuo metu kuriamus automobilius, jų madas ir inovacijas peršasi tokia mintis, kad auksiniai automobilizmo laikai mirė kartu su Roko muzika. Nežinau ar čia yra tiesioginis ryšys, bet panašumo tarp šių dviejų reiškinių yra. Kaip ir nėra naujų rimtų Roko grupių, taip ir automobilių nuo kokių 90 metų niekas nekuria su tikra dvasia. Darbar tik japoniška kokybė, optimali gamyba, modeliai pagal rinkodaros specialistų piešinius, realių naujovių visi bijo ir jų niekam nereikia, nes tai finansiškai nėra saugu. Dizainas pusiau vienodas visų, spalvos pilkos ir kažkokios drumstos. Man baisiausi automobiliai stiliaus kaip kokių 98 metų Toyota corolla, mašina kokybiška, patogi, patikima, bet jau tokia nyki ir tokia bedvasė, kaip koks Maximos generinio brando arbatinukas.
Paralele su Roko muzika įdomi !
Man dar patinka rokenrolas ir biuzas, ir tikrai sakyčiau, kad panašumo tarp reiškinių yra 🙂
Pritariu! Kažką panašaus manau ir aš, tik nebūdamas pasportintų mėgėjas, tą patį matau ir eiliniuose lengvuose, ir sunkvežimiuose…
Turiu vieną įtarimą dėl priežasties: spėju, kad dabartiniai auto inžinieriai priimti į darbą pagal konkursą. Visada maniau, kad tas, kas geriausiai dirba, nebūtinai geriausiai save pristato… 😀
O BMW nustebino dar vienu fokusu – gali būti, kad vietoj to, kad nuvažiuotum į tašką B, gausi traukinio bilietus… Praeivis apie BMW ir NFC
Visos gražios mašinos jau pagamintos… 🙁
Manau, kad problema kompleksinė ir kelio atgal nėra.
Visi mes, galbūt, norėtume gyventi viduramžių pilyse, bet realybė tokia, kad tų pilių gerokai mažiau nei mūsų.
Automobilio pilkėjimas prasidėjo tada kai jis tapo masiniu.
Aš likau didžiai nustebęs, kai sužinojau, kad daugelis Europos gamintojų iki kokių 1970 m. parduodavo viską (!) ką galėjo pagaminti, ir visiems buvo gerai.
O paskui automobilis tapo masinis ir japonai pirmieji suprato, kad vidutiniam pirkėjui pofik su kuo jis važinėja svarbu, kad tik negestų, ir pradėjo štampuoti visokius labai patikimus pokemonus.
Tada Europa pamatė, kokie iš tiesų tie pokemonai patikimi ir ėmė kopijuoti gamybos proceus. Ir nepagalvojo chebra, kad kopijuojant procesus norom nenorom prieis ir prie muilino dizaino.
O dabartinių identiteto žudikų daug. Automobiliams keliama gausybė reikalavimų, norint juos atitikti reikia investuoti į naujo modelio kūrimą be proto daug pinigų, tada kad modelis atsipirktų reikia jo prigaminti milijonus. Bet tie milijonai bus parduodami skirtingose rinkose, skirtingiems pirkėjams, taigi, geriau būti pilku – nes jei būsi originalus, kam nors gi (neduok die) dali ir nepatikti.
Pvz., kad ir Megane2, respect Renault už tokį eksperimentą, bet naujas Megane3 nelabai skiriasi nuo kokio Kia Ceed, ir patys Renault paaiškino, kad išvaizda pasikeitė dėl to, kad netenkino Megane2 pardavimai.
Nedaug tų gražias mašinas gaminančių masinių gamintojų belikę, bet ką padarysi.
Užtat senų gerų yra 🙂
Beje, tie patys japonai turi šmaikštų atsakymą visoms toms tojotoms.
Nesakau, kad gražu, kičas visiškas, bet originalu ir nuotaiką kelia.
http://www.mitsuoka-motor.com/english/