Nesakau, kad automobilių taršos nereikia mažinti. Bet, panašu, kad lazda tampa jau gerokai perlenkta. Neimsiu ieškoti visokių duomenų, bet, kiek atsimenu iš įvairių atsitiktinai matytų grafikų, automobiliai tikrai nėra pagrindiniai CO2 teršėjai pasaulyje. Juk yra pramonė, laivai, lėktuvai, o kažkur girdėjau, kad vien galvijai pribezda daugiau CO2 nei automobiliai.
Galėjo Europa su EURO4 normom ir pabaigti, o nuo kitų metų jau bus EURO5, dėl kurios gamintojai priversti gerokai pasukti galvas ir net užlenkti kai kuriuos „karštus“ modelius (vien už tai eurobiurokratai degs pragare). Neilgai trukus bus ir EURO6, o tai reikš, kad dyzelinio automobilio pirkėjas kokius 20%* automobilio kainos turės atseikėti vien už ekologiją.
O blogiausia ir yra tai, kad tokie reguliavimai jau pradėjo gerokai per stipriai įtakoti gamintojų produkciją – stabdyti esamų modelių gamybą arba priversti juos gaminti nesąmones. Būtent paskutinė nesąmonė mane ir paskatino parašyti šį įrašą. Pirmas signalas buvo prieš kelis metus kai „Volvo“ nusprendė į savo reprezentacinius modelius “S80” ir “V70” montuoti 1.6 109Ag dyzelį. Suprantu, kad deklaruojamos 4,5l/100 km sąnaudos „Volvo S80“ skamba įspūdingai, bet įsibėgėjimas iki 100 km/h per 12,4s („V70“ – 12,7s) tikrai nedžiugina… Juo labiau, automobiliui, kuris kainuoja virš 100.000 Lt. Na, bet „Volvo“ dar galima suprasti. Švedai pradėjo rūpintis ekologija dar tada kai tai buvo visiškai nemadinga, o kiti gamintojai garsiai triūbino apie savo pristatomus V-12 motorus**. Be to, “S80” yra klase žemiau nei „Mercedes-Benz S“ ar „BMW 7“, taigi tas 1.6 „psichologiškai“ jam dar puse velnio. Juo labiau, kad „Volvo“ šiais metais į „S80“ pradėjo montuoti naują turbobenzininį 1.6 180Ag motorą, kuris šį didelį sedaną iki 100 km/h įgena tik per 8s.
Žinia, kuri mane nuliūdino, apskriejo autonaujienų puslapius visai nesenai. „Mercedes“ iškilmingai pristatė savąjį “Mercedes-Benz S 250 CDI BlueEFFICIENCY” (varomą 2,2l 4 cilindrų dyzelio) kaip „taupiausią prabangų sedaną pasaulyje“. Negaliu kabinėtis prie šios mašinos techninių charakteristikų, nes jos visai padorios – 204AG galia, 500Nm (!) sukimo momentas, iš to išplaukianti 8,2 s 0-100 km/h akseleracija ir 240 km/h maksimalus greitis. Na ir aiškų įspūdingos deklaruojamos 5,7l/100 km vidutinės degalų sąnaudos.
Tačiau, „MB“ džiaugsmingai pranešama naujiena apie „pirmą kartą S-klasėje panaudotą 4 cilindrų variklį“ manęs neužkabino. Visų pirma, labai abejotinas yra „Mercedes-Benz S“ pirkėjo nenumaldomas noras sutaupyti kuro, žinant, kad automobilis kainuoja nuo 250.000 Lt (prailgintos bazės nuo 280.000 Lt). Norintiems taupyti jau senokai buvo geras pasiūlymas – „S 350 BlueTEC“ su 3,0l V6 dyzeliu, kuris tik 15.000 Lt (vargani 6% nuo aut. kainos) brangesnis už „S 250 CDI“ – ir srebia ne ką ten daugiau. O ir šiaip, pats faktas – „S klasė su 4 cilindrų varikliu“ man skamba kažkaip iškrypusiai. Juk be dinaminių charakteristikų dar yra toks dalykas kaip variklio darbo kultūra, kuri pas V6 ar V8 yra nepalyginama su 4 cilindrais. O kur dar garsas (na ir kas, kad „S“ klasėje tiek ten jo ir girdisi) ir savininko savimeilės paglostymas (tik nesakykit, kad už 250.000 Lt to nesinori).
Kodėl šį atvejį pavadinau nesąmone? Labai abejoju, ar spaudos pranešimuose deklaruojama frazė „taupiausias prabangus sedanas pasaulyje“ buvo tikroji „MB“ siekiamybė kuriant „S 250 CDI“. „Mercedes-Benz S“ yra geriausiai parduodamas tokios klasės automobilis pasaulyje ir matyt „Mercedes“ analitikai pastebėjo besiartinančią grėsmę. Grėsmės vardas CO2, o ji pasireiškia tuo, kad beveik visi stambesni pasaulio koncernai yra įvedę CO2 apribojimus savo tarnautojų automobiliams. Be abejo, yra ir biudžeto ribos, priklausančios pagal darbuotojo rangą, tačiau šalia visada eina ir CO2 lygis. Taigi, gali būti, kad ir stambiems firmų šulams buvo uždėti CO2 limitai renkantis limuzinus (visi dideli koncernai juk dabar labai mėgsta pasirodyti kaip jie myli gamtą). Šiuo atveju „S 250 CDI BlueEFFICIENCY“ įtelpa į 149 g/km ir tai gali tapti išsigelbėjimu kokiam nors CEO***, kuris pagal kompanijos politiką gali važinėti bet kuo… neviršijančiu 150 g/km. O kur dar valstybiniai reprezentacinių limuzinų pirkimai (valstybiniame, diplomatiniame sektoriuje “MB” stiprus), kurioms visos Europos šalys bus uždėję CO2 lubas… Taigi, tas „S 250 CDI“ greičiausiai buvo marketinginė, o ne inžinierinė, idėja, norint išsaugoti/užimti kuo daugiau rinkos.
Na taip, toks CO2 mažinimas tikrai nėra blogas dalykas, bet, kaip minėjau, manau, kad lazda jau perlenkta. Paskaičiavus kiek visi tie stambūs vadovai praskraido lėktuvais, ir kiek tiek lėktuvai išmeta CO2, tas 150 g/km ar 220 g/km (kuriuos išmeta pvz. „S500“) manau, toli gražu, nesudaro lemiamo skirtumo. Be to, tų pačių generolų vadovaujamose megagamyklose, pakeitus keletą technologinių operacijų, CO2 išmetimą per parą būtų galima sumažinti tonomis o ne gramais…
Taip ir norisi klausti, what’s wrong with you people?
P.S. Apie elektromobilius ir jų išmetamą “nulinį CO2” čia nerašiau – nulinis jis bus tik tada kai visa, arba bent jau didžioji dalis elektros energijos bus išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių
* – procentai įrašyti “iš lempos” ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais – jie skirti tik iliustruoti per didelę ekologijos kainą automobiliuose. Manau, paknaisiojus gūglėje būtų galima rasti ir tikslesnių skaičiavimų, tačiau ne tai šio rašinio tema. Kas tiek kainuoja? Visa gausybė dalykų – dalelių filtras, katalizatorius, EGR (atidirbusių dujų pakartotiniam panaudojimui) sistema, start/stop sistema, įvairios mišinio liesinimo sistemos ir pan. Pateisinti galima nebent tuos dalykus, kurie vartotojui duoda realią naudą – dvigubos sankabos dėžė (greitesnis pavarų perjungimas) arba turbina (gyvesnis variklis, bet čia irgi yra niuansų).
** – 1987 m. „BMW“ savo „7“ serijai pristatė V-12, „MB“ negalėjo atsilikti ir 1991 m. į „S“ taipogi įkišo V-12.
*** – čia šiaip ne į temą. Nesenai peržiūrėjau “The Social Network” – taip, tai grynai holivudinis produktas (nieko kito ir nesitikėjau), bet man visai patiko. Ypač patiko dabartinio IT napoleono Mark Zuckerberg naudotas užrašas ant vizitkės – “I’m CEO, Bitch”.