Kai jau esi apsisprendęs, kad rašysi blogą, labai sunku nesureikšminti pačios tos „Pradžios“. Atrodo, kad pradėti, reikia, na taip „su trenksmu“ – galingai, įdomiai, kad paskui ant tos pirmos bangos pasispyręs plauktum greičiau ir aukščiau. Nerašysi juk pirmam įraše, kad koks automobilių gamintojas pradėjo savo modelius dažyti nauja spalva ar pristatė 20AG galingesnę kurio nors variklio versiją. Ir turiu prisipažinti, kad ta pirmoji tema man ilgokai nedavė ramybės, bet, manau, kad pasirinkau teisingai.
Jau keletą metų, o ypač pastaraisiais, dėl to kibirkščiuoja viso pasaulio automėgėjai (nekenčiu to sovietinio mėgėjas, nes anuomet visus kažkuo besidominčius greitai pakrikštindavo mėgėjais, bet man jis čia tinka) ir manau, kad tai neduos ramybės dar keletą (keliolika) metų, kol pamažu neatsistos į savo tikrąją vietą. O, man tas kibirkščiavimas jau dabar atrodo betikslis. Tikrai nesu pranašas, bet, manau, kad pakankamai teisingai įsivaizduoju būsimą scenarijų.
Ir apie ką gi aš čia – aišku, kad apie electro-pop, kuris prieš 30 metų susuko galvas visiems muzikos mylėtojams, o dabar svaigina automobilių pasaulį. Nepatinka man tas furoras, nors tu ką. Nebūsiu originalus pasakęs, kad žmonijai pastoviai reikia triukšmingų naujienų apie bręstančias revoliucijas kurioje nors srityje. Tas pats dabar dedasi ir su elektra automobilių fronte. Girdi, benzininės ar dyzelinės mašinos jau beviltiškai pasenę ir tuoj tuoj jas visiškai išstums modernūs ir pigiai eksploatuojami elektromobiliai (Europa teigia, kad tai įvyks per 20 metų, o Lietuva, kadangi visada priekyje, kad per 10 – „Naujieji Vasiukai“ patys prašosi cituojami, nors iki šios konferencijos man Masiulis ir Kreivys kitų fone visai padorūs ministrai atrodė… ypač man patiko Masiulio „tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno svajonė“). „Ekspertai“ prie viso to dar suskumba pridurti, kad elektromobiliai (turbūt kokio sąmokslo dėka) buvo nepelnytai pamiršti dar prieš 100 metų ir jei visą tą laiką jie būtų buvę tobulinami tai dabar turbūt skraidytų ir pan.
Tik nesuklyskit mielieji. Nesu progreso priešininkas, kaip tik manau, kad elektromobilis yra labai labai geras dalykas, bet tegul meta į mane akmenį tas, kuris teigs, kad elektromobilis gali būti toks pats universalus kaip kurą deginantis jo brolis ir pilnai jį pakeisti. Manau, kad elektra bus efektyvus vaistas perpildytų megamiestų transportui ir ne kurioms specifinėms sritims, bet ne daugiau. Megamiestuose elektromobilių madą jau pradėjo politikai, įvedę aibę lengvatų jų vairuotojams (nemokamas parkavimas, akumuliatoriaus įkrovimas, atleidimas nuo kelių mokesčių ir t.t.), tačiau net ir tokios gausios vaišės kol kas sunkiai prisišaukia naujų narių į elektros mylėtojų būrį. Taip, jau pasirodo visai pakenčiamų „električkų“ – „Nissan Leaf“, „Mitsubishi MiEV“, bet vistiek jos dar nepadoriai brangios, kad priverstų rimtai svarstyti apie įsigijimą. Labai abejoju ar daug kas norės sumokėti 130.000-150.000 Lt už „Golf“ klasės automobilį vien dėl to, kad sutaupytų 15 Lt šimto kilometrų ridai – Didžiojoje Britanijoje „Mitsubishi“ jau pasimokė, kad su kaina nepajuokausi. Aišku situacija keisis, elektromobiliai taps vis labiau įperkami (tik abejoju ar jie taps pigūs, nes akumuliatoriai sudaro didelę dalį jų kainos ir, manau, yra linkę tik brangti), bet revoliucijos greitai nebus, nes daug klausimų, kurie apspręs tikrąją eksploatacijos kainą vis dar lieka neatsakyti – likutinė vertė, akumuliatorių talpa ir jų įkrovimo bei tarnavimo laikas, eksploatavimas šalto klimato šalyse ir pan.
Be įprasto benzino ar dyzelino jau ir dabar yra alternatyvų – suspaustos CNG ar suskystintos LPG dujos, biodegalai (etanolis senesnis išradimas nei benzinas) ar net vandenilis. Taigi elektra geriausiu atveju lygiom proporcijom įsilies į šia draugiją (prisiminkim kad ir dyzelį, kuris šiuo metu dominuoja Europoje, nors dar prieš 30 metų lengvoms mašinoms buvo ne ką mažesnė egzotika nei dabar elektra). Tiesa, moksliniu požiūriu, jus, gerbiamieji, čia kiek suklaidinau sustatydamas elektrą šalia deginamų kuro tipų – elektra pati savaime nėra energijos šaltinis, o tik energijos perdavimo būdas, bet tikiuos jūs mane supratot. Prie to pačio – kiek keistai atrodo elektromobilių nulinis CO2 vertinimas, kai toli gražu ne visa elektra išgaunama iš „žalių“ šaltinių.
O mano „įsivaizduojamas būsimas scenarijus“ (kuriuo galbūt suintrigavau pradžioje) yra maždaug toks. Išsivysčiusių šalių autoparkas po kokių 15 metų (biodegalų čia neišskiriu, ten kur rašau benzinas bus ir etanolis, o kur dyzelis – biodyzelis):
Maži miesto automobiliai. Apylygėm proporcijom – elektra; vis dar benzinas (dėka modernių 2 cilindrų variklių, apie kuriuos dar reiks parašyti ir kurių atgimimo pradininkas galbūt bus “Fiat”); dyzelinas (tačiau dyzelio dalis turėtų mažėti dėl sunkiai pasiekiamų ekologinių normų) ir LPG (šalyse, kur yra LPG tradicijos).
Vidutiniai automobiliai, vienatūriai. Tas pats, tik prisidės hibridai (kuriais aš kažkodėl netikiu) ir dyzelio dalis bus didesnė.
Vidutiniai, dideli prestižiniai automobiliai, visureigiai. Visko po biškį, bet valdys dyzelis – pasižiūrėkit kad ir dabartines dyzelinių variklių charakteristikas vokiečių premiume. Tiesa, čia bus ir hibridų (dėl mados ir kad atitiktų griežtas CO2 normas – apie šį atitikimą kituose įrašuose) bei turėtų atsirasti ir vienas kitas avangardas a la vandenilis ar pan.
Lengvieji mažieji komerciniai. Panašiai kaip vidutiniai, tik nebus hibridų, nes ne tokie jie efektyvūs kaip gamintojai teigia, o elektra čia bus – ypač pas tuos, kurie važiuoja mažais atstumais. Jau tuoj bus galima įsigyti.
Lengvieji vidutiniai komerciniai, dideli komerciniai. Dyzelis ir dar kartą dyzelis, nes čia reikia efektyvumo, o ne tuščių kalbų (nebent nukreizėjusių politikų šutvė pramuš kokioj Europos šaly elektrinių sunkvežimių projektą). Na dar gal kažkiek CNG. Tiesa, miesto transporte elektra kažkokioj formoj egzistuos (turiu omeny ne troleibusus, tramvajus ar metro), bet labiau dėl deklaruojamos ekologijos nei realios naudos.
Superautomobiliai. Vis dar senas geras benzinas, tačiau vis dažniau su galimybe naudoti etanolį (kuris įgalina pasiekti didesnę galią). Nors elektra čia gali gerokai sudrumsti vandenį – tiek poroje su vidaus degimo varikliais, tiek viena atskirai. Superautomobiliai yra brangūs, taigi čia gamintojai turės erdvės eksperimentuoti su brangiais (ir, savaime aišku, efektyviais) akumuliatoriais, įvairiomis KERS sistemomis ir panašiomis technologijoms, kurios duos realios naudos. Pavyzdys kad ir čia. Nereikia pamiršti, kad elektrinį progresą labai paskatins ir griežtos CO2 normos, nes sportinės mašinos yra amžinos CO2 rekordininkės.
Tai tiek.
Štai čia norėčiau truputį pasiginčyti, ne taip viskas paprasta. Dėl vandenilio – tai, sakyčiau yra skambios frazės, bet jo kaip nebuvo, taip ir nebus, mažų mažiausiai dar kokį pusšimtį metų.
Tuo tarpu elektros ir hibridai turi du gerus dalykus, neskaitant to, kad neišmeta CO2 (kurį išmeta aišku tiesiog kitose vietose – elektrinėse ir pan.):
1. Aukštas pikinis galingumas – ant to dabar ir žaidžia hibridų gamintojai, kad su 100AG galima važiuoti vos ne taip, kaip su 200. Tiesiog perteklių galios duoda akumuliatoriai. Ir tai aktualu visur, ne tik miestuose. Sunkiąjam transportui, beje, tai dar svarbiau, kad ir dėl žymiai supaprastinto energijos perdavimo ir sukimo momento valdymo – dėl šios priežasties šilumvežiai hibridiniais daromi jau keliasdešimt metų.
2. Energijos grąžinimas, pvz., stabdant, kai elektros variklis gali veikti kaip generatorius. Čia, beje, išvis daug galima pasiekti – teoriškai visa sunaudojama energija tektų trinčiai, o jei ši maža – tai tos energijos sąnaudos labai artėtų prie nulio. Ypač, kai kelias pakankamai geras, o greitis nedidelis (t.y., aerodinaminiai nuostoliai maži). Galim įsivaizduoti, kaip mašina mieste sueikvoja vos litrą 100km.
Šiaip manau, kad ganėtinai kardinalus pokytis įvyks, kai paraleliai akumuliatoriams ar vietoj jų pradės naudoti superkondensatorius (keista, kodėl iki šiol nepradėjo, dar žr. Google, supercapacitor) – pas juos NK siekia netoli 100 proc., šaltis jiems nesvarbus, o galią gali duoti faktiškai neribotai, o pasikrauti per kelias sekundes. Aišku, talpa jie gerokai atsilieka nuo akumuliatorių, bet kalbant apie hibridus, aktuali ne tiek talpa, kiek pikai.
Panašiose kalbose apie mašinas aš niekada nesusituriu nepakalbėjęs apie sąmokslą, kurį naftininkai surengę. Ir apie pasvarstymą, jog vidaus degimo variklis nesikeičia jau per ilgai. Nors turint galvoje IT revoliuciją, kurios liudininkai esame, matome, kad technologijos itin sparčiai ėmė tobulėti tik paskutiniais dešimtmečiais, tiesa informacinės, bet jos su savimi “tempia” ir kitas.
Apie elektros talpos problemų sprendimą be superkondicionierių man patiko dar viena idėja – įkrautas elektrolitas, kurį galima pakeisti per kelias minutes (tas pats, kas įsipilti benzino), bet man regis, tai kol kas vis dar tik galvose. Ir dar kita idėja – infrastruktūros – įtaisyti “pakrovėjus” kelyje, ir važiuodamas automobilis nuolat gaus maitinimą (ten kažkas apie mikrobangas svaigstama – ne apie vielabraukį :))
Ne superkondicionierių, o superkondensatorių 🙂 Čia tokia detalė elektroninė – kondensatorius, tik su nesveikai didele talpa, iš serijos faradas į baterijos didumo kondensatorių, plg., dar prieš kelis dešimtmečius elektrolitinis farado talpos kondensatorius būdavo neblogo namo didumo 🙂
Beje, yra vienas menkai žinomas dalykas – su šiuolaikinėmis technologijomis bene labiausiai apsimokėtų daryti garo variklius mašinoms. Vienintelė problema – įkaitimas lėtesnis, apie 20-30 sekundžių berods, tačiau po to – NK geresnis nei dyzelio, dėl žemo slėgio degimo – jokios taršos degimo subproduktais, o vietoj kuro galima naudot belenką, net ir mazutą. Plius krūvos dar visokių pliusų. O darant hibridus, tai ir lėtesnis užsivedimas tampa ne problema.
Čia kaip madose – grįžtama į praeitį.
O dėl kondensatoriaus tai soriukas. Šią vasarą labai daug galvojau apie kondicionierių – sulindo į pasąmonę rupkė…
O fizika man patinka. Eisiu paieškoti to supercapacitoriaus.
Hibridais kol kas netikiu. Jie veiks tik tada, kai bus tikrai efektyvios energijos regeneravimo sistemos ir bus kur tą energiją sudėti, nes dabartiniuose hibriduose akumuliatoriai maži ir tik su jais gali nuvažiuoti vos keliolika kilometrų. Visuose CO2 ir kuro sąnaudų testuose jie gerai atrodo dėl to, kad testą pradeda pilnu akumuliatoriumi.
Nesu važiavęs “Toyota Prius”, bet kiek esu domėjesis jo vidutinės sąnaudos mieste siekia ~6l/100 km, pats dabar važinėju su “Renault Megane” 1.5 dCi ir mano sąnaudos mieste yra 5.2l/100 km dyzelio – žinant kad nauja dyzelinė “Megane” (ar koks kitas tokios klasės automobilis) kainuoja 1,5 karto mažiau nei “Prius”, man “Prius” darosi sunkiai suprantamas… Nebent esi Holivudo žvaigždė ir nori visiems patriūbinti kaip saugai gamtą (dėl to ir “Prius” dizainas toks, kad išsiskirtų). Šioj vietoj naudą matau tik hibridiniuose dyzeliuose – “Peugeot” jau pristatė “3008”.
Superkondensatoriais nesidomėjau tai apie juos ir nuomonės neturiu 🙂 . Labiau domiuosi tuo kas jau realiai ateina į rinką, bet dėl to garo tai esu kažką skaitęs kad dabar jau būtų galima padaryti visai modernų garo variklį.
Nors šiaip tai turbūt svarbiausias yra Rokiškio paminėtas punktas Nr. 2 – ten tikrai dar nearti dirvonai. Galbūt neveltui “F-1” su KERS pradėjo eksperimentuoti, o nuo kitų metų lyg privalomai įves visoms komandoms KERS naudojimą.
Hm… O aš maniau, kad visi hibridai stabdo elektrovarikliais/generatoriais… Aišku nesidomėjau, bet man pasirodė, kad jie tikrai efektyvūs būtų tik turint tokį sprendimą.
O dar energijos dafiga sueikvojama amortizatoriuose – iš jų nemažai galima akumus pakrauti.
O dėl amortizatorių tai įdomi mintis. Tiesa, elektriniai amortizatoriai visgi truputį sunkiai įsivaizduojamas daiktas 🙂 Nors, taip pažiūrėjus, turėtų būti velniškai geras daiktas, jei būtų įmanoma padaryt – reguliuojami kaip ir hidropneumatikos, tačiau nesuyginamai greičiau, reakcijos laikai turėtų būti skaičiuojami šimtosiomis ar tūkstantosiomis sekundės dalimis.
O su hibridais – kažkaip kažką lyg ir grąžina jie, bet kiek ten jie grąžina – nežinau. Troleibusai ar elektrovežiai tai tikrai grąžina, į elektros tinklus tiesiai.
nu jei senas troleibusas grąžina, tai naujas hibridas tikrai turėtų. O Elektrinį amortizatorių ne taip ir sunku padaryti. Bent jau aktyvinį (su maitinimu), bet toks energijos tikrai tik sunaudotų o negeneruotų (man net regis toks yra sugalvotas ir jau veikia kur nors) 😉
Arba reikėtų kokių nors dujų su pjezoelektrinėmis savybėmis. Nors gi yra tie du varikliai sujungti specialiuoju būdu, kur vieną pasukus, kitas pasisuka lygiai tiek pat (nepamenu kaip tai vadinasi). Tai va, būtų galima “aukštyn-žemyn” judesį versti sukamuoju vienam iš varikliukų, katras savo ruožtu galėtų sukti kitą su didesniu perdavimu (greičiau suktųsi antrasis nei pirmasis), o tas greičiau besisukantis galėtų bandyti krauti kokią nors talpą su aktyvine varža, didėjančia priklausomai nuo įtampos pvz… Turbūt ši paskutinė mintis yra sudėtingiausiai įvykdoma 😉
Tie varikliai, kur sujungti, sukiojasi, vadinami sinchroniniais, kiek atsimenu. Kainuoja, kiek žinau, brangiai 🙂
Kažkaip abejoju dėl “brangiai”. Antai http://www.vabolis.lt/2010/09/10/meditacinis-straipsniukas/ padarytas pavyzdys buitinėm sąlygom. Esmė yra turėti du varikliukus, o visas pointas yra jų sujungime. Čia matyt kažkur kitur razinkos.
P.S. nebegaliu rokiškiui “reply” spaust, tai spaudžiau sau “reply” 😉