“Litexpo” parodų rūmuose (skamba rimtai, nors jie to “rūmai” lyg jau ir nenaudoja) dar vyksta “ALT’2011” ir aš net pats nežinau kodėl apie tai rašau. Juk mano blogo tikslas tikrai nėra monitorinti visokias naujienas (žiauru kai tuo pragaištingu generinio monitoringo keliu nuėjo beveik visi, net ir anksčiau buvę rimti, portalai – ir ne tik Lietuvoje). Bet šio mano įrašo tikslas kilnus ir šventas. Aš noriu jus apsaugoti.
Pats tikrai nebūčiau specialiai važiavęs į šią parodą, bet taip jau atsitiko, kad teko ten pabūti. Apskritai manau, kad į autoparodas Lietuvoje normalūs žmonės nelabai eina (juk pas mus ekspozicijos dažniausiai labai primityvios – apie visokius interactivities čia belieka tik pasvajoti), bet šiais metais, kaip niekad, organizatoriai balansuoja ant auditorijos pakantumo ribos. Aš nuoširdžiai tikiu, kad net trys prasčiausio alaus bambaliai būtų žymiai geresnė investicija nei tie 10 Lt išleisti bilietui į parodą. Žinau, kad mano blogas nėra jokia galinga automedia (o dar savaitgalis), tačiau jei bent vienam skaitytojui išgelbėsiu sekmadienį, tai skaitysiu, kad padariau labai daug. Nes, net ir laiką praleistą prie TV žiūrint kokius “Žvaigždžių duetus” laikyčiau visai turiningu, lyginant su šiemetiniu “ALT”.
Taip, man labai patinka automobiliai ir logiška, kad tokia paroda man turėtų labai laukiamas įvykis, tačiau už tą laukimą aš noriu kažką ir gauti. Kažką daugiau nei tai, ką kas dieną galima išvysti Akropolyje ar autosalonuose Ukmergės ir Ozo gatvėse. Sutinku organizatorių užduotis nelengva – mes juk maži ir gamintojai čia jokios realios rinkos nemato, o kur dar vietinių dilerių situacija, kai du metus svarbiausias tikslas buvo išgyventi. Tačiau Lietuvoje dažnai pasigendu moto, kad gal geriau iš viso nedaryti nei daryti bilekaip.
Nes, kaip nekeista, lankytojų ši paroda sulaukė daug ir man dėl jų nesmagu. Ypač žinant organizatorių “derybų” su dileriais taktiką – “einam pas x ir pasakysim, kad visi kiti jau dalyvauja, tada eisim pas xx ir pasakysim, kad jam liko tik vienintelė laisva erdvė, o tada, dar nieko nesutarę, paskelbsim presrelyzą, kad x ir xx dalyvauja ir jie neturės kur dėtis”. Ir visa tai aišku už nekuklų mokestį.
O jei jau daroma kaimo lygio paroda, tai gal galima išleisti kad ir keliasdešimt tūkstančių litų bet atsivežti pvz. kokią žvaigždę “Bugatti Veyron” ar pan. – vien dėl jos tie sumokėti 10 Lt atrodytų visai kitaip… Nenuostabu, kad gavosi taip, jog dalyvaujančius brandus lengviau suskaičiuoti nei nedalyvaujančius, o likusios vietos yra arba bauginančiai tuščios arba okupuotos gariūnų lygio stendais, prekiaujančiais kinietišku šlamštu (būčiau visai nenustebęs jei ten būčiau išvydęs ir bobutes su “gaideliais”) – ir visa tai vos už kelių metrų nuo “Alfa Romeo” ekspozicijos! Tiesa, tokia ten ir ekspozicija – liūdinti viena “Džiuljeta”.
Bet, kaip sakoma always look on the bright side of life. Nebūna juk viskas vien tik juoda, taigi dabar apie teigiamas išimtis:
1. “Peugeot RCZ”. Pirmoje vietoje del velniškai geros išvaizdos. Taip, vidus, lyginant su išore, prastas (reikia gi taupyti gamintojams, tai verčiasi su tuo ką turi – unifikuoja viską kiek įmanoma), bet galinė dalis ir tas išformuotas langas tiesiog užburia. Pirma vieta dar ir dėl unikumo – eksponatas greičiausiai atvežtas specialiai parodai, o jei ir ne, tai dileriams taps galvos skausmu – tokio greit neparduosi, nebent kaip loterijoj laimėjimo sulauktum visiškai netipinio mūsų šaliai pirkėjo.
2. “Saab 9-5”. Realiai, tokia čia ir išimtis. O aš jį net norėjau į pirmą vietą statyti… Na, mąsčiau taip – na jei jau atsitiktų, kad parodoje turėčiau išsirinkti ir nusipirkti sau mašiną (ir nelabai skaičiuočiau pinigus), tai imčiau tik “9-5”. Žinau, kad jis tėra tik pagerintas opelis, o ir melsvos spalvos galiniai žibintai yra reto šlykštumo. Bet jis turi visiškai sabišką priekinės panelės formą su firminėm ortakių grotelėm – jos yra toks pat “SAAB” identitetas kaip mersedeso trikampė žvaigždė ir sakyti, kad sabas jau nebe toks galėsime tik tada kai tų grotelių nebus. Vien šios grotelės ir netikėtai patogios gražiai apmuštos sėdynės yra vertos tų 185.000 Lt (!) už 300AG “Aero” (taipogi “SAAB” treidmarkas) versiją. Užuojauta ir “SAAB” atstovams, ilgai jiems teks tampytis su šia mašina – turintys be proto daug pinigų ras ir didesnės egzotikos, o skaičiuojantys pirks tiek pat kainuojantį “BMW 530d” arba “Audi A6 3.0 TDi” ir trijų metų eksploatacijoje sutaupys kokius 50.000 Lt (dėl likutinės vertės). O aš tas grotas rasčiau ir keletą tūkstančių litų kainuojančiame “900”…
3. “Mini Countryman”. Gyvas jis dar geresnis nei nuotraukose. Be to, yra ir 5 vietų versija (o taip jau norėjau prisikabinti). Kaina, aišku, didelė, bet ir likutinė vertė turėtų būti gera. Sakyčiau tobulas daiktas jei ne vienas “bet”. Nežinau kodėl, bet esu šventai įsitikinęs, kad 90% “Mini” pirkėjų ir turbūt visas 100% pasirinkusių “Countryman” turi “iPhone” ir “iPad”. Nes man “Countryman” tai yra yra automobilinė “iPad” versija – daiktas gal ir geras, bet jo mistifikacija jau ima užknisti. Dėl to aš niekad neturėsiu nei “Countryman”, nei “iPad”, nei “Crocs” (nežinau prie ko jie čia, bet irgi užknisa). Sorry guys.
4. “Alfa Romeo Giulietta” – absoliučiai teisingas automobilis, tik neteisingos baltos spalvos ir su lievais ratais. Va ką jums reikėjo atvežti chebryte! Vien dėl tų ratų galima spjaut į tai, kad po trijų metų jūsų “Alfa” nekainuos nieko…
5. “Electric Dreams”. Lietuvių eksperimentai su elektra manau bus plačiai aprašyti, taigi neišsiplėsiu. O man visai patiko “Zero” motociklai. Nelabai tikiu elektriniais automobiliais, bet miesto motociklas tai visai kas kita. Su juo važiuoji nedaug, o ir laikai jį garaže taigi elektra kaip ir makes sence. Bėda kita – aš pakankamai skrupulingai skaičiuoju kiek šeimai kainuoja automobilis, bet man visiškai dzin kiek man kainuoja motociklas. Man jis reikalingas for fun ir aš net nežinau kiek jis ryja benzino. O kur dar riaumojantis variklis, duslintuvai ir visa kita, kurie vien patys iš savęs suteikia daug malonumo motociklistui. Taigi elektra technoligiškai čia gal ir tiktų, bet kaifo iš jos lygiai nulis. O kur dar 80 km maksimalus važiavimo atstumas ir 100 km maksimalus greitis… Taip, pardavėjai sako, kad čia tik pradžia, vėliau bus daug geriau, bet ar daug kas norės būti bandomaisiais triušiais? Mes visi numanom, kad ateityje galbūt skraidysim į darbą, bet ar dėl to jūs dabar pirktumėte asmeninį lėktuvą?
Vidus, dėl kurio verta sumokėti 185.000 Lt (gaila tos grotelės nelabai matosi - atkreipkite dėmesį jos ištisinės!)
